KRAUJO DONORYSTĖS YPATUMAI
Tikriausias atlikęs gerą darbą jautiesi ir pats geresnis. Nepabijojau ir galiausiai po metų ilgo noro tapau kraujo donoru. Kaip išraiškingai mane tikino Nacionalinio Kraujo Centro slideshow’as „Jūs kažkam išgelbėjote gyvybę! Jūs šaunuolis!”. Na gerai, man tokie perdėti skatinimai, raginimai ar padlaižiavimai kelia tik šypseną, bet + ir man, pagaliau po nežinau kiek metų, buvo greitai padarytas mano kraujo tyrimas ir dar sužinojau, kad tokią kraujo grupę turi vos 6 % gyventojų!
Kaip viskas vyksta, jei norite duoti, tačiau abejojate, prisibijote, tingite, o gal apskritai apie tai nesusimąstėte:
atvykstate į Nacionalinio Kraujo Centro būstinę Antakalnyje, Žolyno g. 34. Iš tiesų eiti nuo Antakalnio poliklinikos tik stotelė, tačiau per sniegą, pliurzą, lietų ir nevalytais šaligatviais ne taip jau ir smagu (eiti reikia Antakalnio troleibusų parko kryptimi, ten važiuoja tik 15 autobusas). Įėjus į pastatą, iškart nužingsniuoji prie registratūros, ten patikrina jūsų asmens dokumentus, suveda esminę informaciją ir jei esate smulkus, dar porą kartų paklausia ar tikrai tikrai sveriate daugiau nei 50 kg. Tuomet jums duoda užpildyti anketą: ar esate gyvenęs užsienyje? ar esate įsivėręs auskarą 12 mėn. laikotarpyje? Ar esate sirgęs tuo ir anuos ? Ar turėjote lytinių santykiu su tuo ir anuo? Klausimų pilnas A4 formato lapas. Anketą nešatės į kraujo tyrimo kabinetą, kur nustato jūsų kraujo grupę, geležies kiekį kraujyje ir pan. Vėliau į kitą kabinetą, kur duomenis suvedami į kompiuterį, galite pasisverti jei nežino koks jūsų svoris ir maloni moteriškė pasidomi kuo mokotės, pasako koks jus sveikas ir, kad galite skristi į kosmosą.
Visą tai atlikus jus nuveda į dar kitą patalpą, užsidedate ant batų klasikinius sterilius mėlynus maišelius, pasidarote arbatos, išgeriate. Ai, beje, ten stovi stiklinė spinta iš kurios galite pasirinkti dovaną sau (apart šokolado, kurį ir taip gausite, be to, jis dar ir kokybiškas 70 % juodas). Dovanos įvairios: puodeliai, rašikliai, knygelės, o tiems, kurie mėgstą kiną, forum cinema čekis filmui. Tad visiems pagal poreikius ir norus.
Ir tuomet išaušta ta akimirka – gulatės ant raudonos kušetės, dedate kairę arba dešinę ranką, ją suspaudžią, tada nuvalo ties sulenkimu dūrio vietą ir baks!. Neskaudėjo, sakyčiau net gi mažiau nei bakstelėjimas į pirštą kraujo tyrimo metu. Tuomet kumščiuojate ranką ir iš jūsų paima 450 ml ( + – , kadangi iš kompaniono P. paėmė visus 600 ml ir dar su kapeikom, turbūt dėl ūgio…). Dūrio vietoje užrišamas bintas, gaunate padėkos raštą, šokolado ir norimą dovaną. Ėmiau puodelį, nes jis tikrai gražus stiklinis puodelis, tikrai. Išgeriate arbatos, kadangi 15 – 20 min reikia pailsėti, suvalgote šokolado ir patenkintas grįžtate namo. Galbūt jaučiatės šiek tiek silpnai, mieguistas, tačiau poros dienų bėgyje vėl viskas savo ratuose, o jus kažkam padarėte gerą darbą.
Turiu pasakyti, kad tokio malonaus (žiauriai malonaus) aptarnavimo nesu gavusi jokioje kitoje medicinos įstaigoje. Suprantama, kad ten turi būti šilta atmosfera, kad žmonės vis ateitų, bet tai tikrai iš dalies pribloškė, o seselių šypsenos nuteikė optimistiškai net ir tokią lietingą ir pilką dieną.
Galvojau bus baisiau, bet tikrai nėra ko baimintis. Tad jei trūkta pasimatymui idėjos – prašom, išbandymas.
Donorų priėmimo laikas čia.
Aguonų vyniotinis, kurio skonis primena kažkokią bulką, kurią galima nusipirkti parduotuvėje. Puikiai prie arbatos. Paprasta ir skanu.
AGUONŲ VYNIOTINIS
Receptas: „Die Besten Backrezepte von A-Z“
Pailgo kekso formos vyniotinis:
- 150 g rikotos,
- 75 g cukraus,
- 1 kiaušinis,
- 1 žiupsnelis druskos,
- 6 v. š. aliejaus,
- 250 g miltų,
- 2 a. š. kepimo miltelių.
įdarui:
- 125 g aguonų,
- 100 ml pieno,
- 50 g cukraus,
- 25 g sviesto,
- 1 citrinos nutarkuota žievelė.
aptepimui:
- 1 trynys,
- 2 v. š. pieno.
Manau puikiai tiktų artėjančių Velykų stalui.
***
iš serijos – senas, bet geras:
Danas says
…reiks pabandyti ir man, koki puslitriuka kraujo atiduoti :)….
marrti says
Vyrai per metus gali duoti net 5 kartus kraujo 😉
Indre says
Esu davus pora sykių Lietuvoje, kai atvykdavo į universitetą. Man smagu būdavo toks ir savęs išbandymas, ir kraujo prašviežinimas (juk atsinaujina tie 400 ml ! ) Neg1sdindavo nei, kad alpti norėdavau nei ką:) Paskui daviau sykį čia Škotijoj, sykį ir nemėmė, nes nustatė, kad atseit per mažai sveriu, nes tikrai virš pem svėriau 🙂 graži akcija, bet žiauriausia, kas vyksta ten su tais kraujais – juos išveža iš šalies, ar kaip ką daro, kaip kad straipsnių vis kartkartėm pasitaiko… o liūdniausia, kad jei prireikia kraujo perpylimo kažkam iš artimųjų, tai medikai liepia atsivesti tris žmones, iš kurių jie paims kraujo už tai… Lietuvoj čia taip… bet dūšioj vis tiek kruopelytė gėrio 🙂
marrti says
Niekad nesigilinau per daug, kur tas kraujas nukeliauja. Žinoma, kokie tie užkulisiai sunku pasakyti, kol pats savo akimis nepatyrei :). Bet man jau vien idėja prie širdies, o kad ir kaip, dalis to tikrai patenka tiems, kam to tikrai reikia. Ir vis dėl to mūsų piliečiams užtenka žmogiškumo ir užuojautos, jei tampa neatlygintinais donorais. Telieka už tai pasidžiaugti :).
Juliana says
O aguonų malti nereikia? Mes tai visad malame kažkaip… Tešla labai įdomi kaip aguonų vyniotiniui, skaniai atrodo 🙂
marrti says
Nereikia. Žinoma sumalus blogiau nebus 🙂 o tešla knygoje vadinasi „verškės-aliejaus” tešla. Ir ten dar visokio gėrio su ja yra. Skonis jos malonus ir tikrai pažįstamas.
Dalia, Septyni virtieniai says
mane kažkada draugė sugundė eiti duoti kraujo, pažadėjusi, kad ten duos apsiauti baltus kaliošus 🙂 Tikrai buvo. Tik senokai… dabar deja nebegaliu kraujo duoti.
Įdomi tokia tešla. Aš iš panašios darau bandeles, tai ypač ypač ypač geros kol šiltos, rytojaus dieną euforijos jau nebekelia
marrti says
O aš žinojau, jog šokolado man duos :D.
Žinai, ir šis kepinys buvo geriausias pačią pirmą dieną.