Tam tadam!
Klausiate kam tos fanfaros?
O gi…
Jau vieneri metai, kai „Skanios dienos” išvydo jūsų akis.
Visiškai ne daug, palyginus su kitais, kurie rašo jau 2, 3, 4 ar net 5 metus. Bet progresas ir žinios paaugo dvigubai ar trigubai, nuo tos akimirkos, kai pasirodė pirmasis įrašas. Visa tai atnešė ir nuleistų rankų, ir nepasitenkinimų tuo ką darau, o kartais supratimą, kad kažką sugebu.
Skanios dienos tai būsena, ne maistas
Prisiminkit draugai ir pažįstami, aš nesu visų galų meistrė ir mano virtuvėje vis dar pilna ištežusių pyragų, nevykusių sriubų, gėdingų sausainių ar prikepusių kiaušinienių. Pusbroli, kūgelio gyvenime aš pati net nesu kepusi, o taviškis pakeptas ant sviesto buvo tikrai geras. Nesigėdykit mane vaišinti jūsų gamintu maisto, aš ne kritikė, o į McDonald’s dar dabar kartais užsuku. Nenoriu likti alkana.
Dažnai jubiliatai, tostų sakymo metu, mėgsta garsiai tarti „ačiū”. Tad kad ir kaip banalu, bet:
ačiū D., kuri valgo gerą maistą ir gyvenant kartu nereikia valgyti pusfabrikačių, ant maisto klijuoti etikečių, kur kurios ar skaičiuoti kiek jos sausainių suvalgau, kai ji nemato. Už „boho” vakarienes, džiovintus pomidorus, alyvuoges, vyno butelių sankaupas ir įkvėpimą kažką veikti. (ir šaldytus žirnelius)
ačiū Pauliui, kuris valgo viską (išskyrus šį bei tą ir aną). Už jo gerus žodžius, palaikymą, motyvaciją, like’inimą, pagalbą, gaminimą, skanavimą, puikiausiai kepamas bulves ir mamos skaniąsias paprikas. Bei vasaros vakarienes leidžiantis saulei ir rytinę žalią arbatą gurkšnojant kartu prieš artėjančią dieną.
ačiū P. Ž., kuris būdamas net už tolimų jūrų marių, kur Lietuvių tiek pat daug, kiek čia, palaiko mano veiklą.
ačiū net P.M., kuris išdrįso pasakyti, kad mano keksiukai sausoki, o ne liaupsino tik, kad liaupsinti. Mėgstu tiesą.
ačiū V., kuris vis primena, jog jam patinka mano blog’as ir jau yra lojalus jo skaitytojas.
ačiū Renatai, kurios pyragų mažai ragauju, bet visuomet įsivaizduoju kokie jie skanūs.
ačiū tiems, kurie giria mano čili sriubą ir jau mėgino gamintis patys
ačiū 185 like’intojams FB ir tiems, kurie dar tik prisijungs.
ačiū tėčiui, už patarimus ir matyt kažkurią dalį genų, kuri skatina gaminti.
ir visiems namiškiams, kurie valgo ir prašo dar.
Ačiū jums, kad skaitot. Visi nejučia prisidedat prie to, jog aš vis dar čia.
Neiškepiau didelio torto, įspūdingų keksų ar nesurengiau gimtadienio baliaus, tačiau dalinuosi mano mėgstamu, lengvai pagaminamu, gaiviu desertu. Jis puikiai tinka tiek šiai progai, tiek artėjančiai meilės dienai, jei norite nustebinti mylimuosius kažkuo daugiau nei lipdukais ir pagalvėlėm.
JOGURTINIAI PUTĖSIAI
6 nedidelės stiklinės:
Pagal: Žaidimų aikštelė
- 1 pokelis želės (pasirinkto skonio),
- 360 g jogurto/vienas didelis jogurto indelis (pasirinkto skonio),
- 300 ml vandens.
1. Želės miltelius ištirpdyti 300 ml karšto vandens. Atvėsinti iki kambario temperatūros, tuomet dėti į šaldytuvą. Želė gan greit stingsta, tad stebėkite – kai ji bus lengvai sustingusi, skystokų drebučių konsistencijos – išimkite iš šaldytuvo. Neleiskite iki galo sustingti.
2. Į dubenį sudėkite žėlę, supilkite jogurtą ir plakite plaktuvu ~10 – 15 min. Arba kol matysite, jog masė šiek tiek sutirštėjo ir yra kupina pro burbuliukų.
3. Supilstykite į norimas stiklines. Dėkite į šaldytuvą 3 – 4 val., kol pilnai sustings.
Galite patiekti su trintomis uogomis ar vaisiais, plakti grietinėle. Taip pat prieš šaldant galit pamėginti įmaišyti uogų.
***
Skaniose dienose amžina vasaros nuotaika.
ir užsivasarojam iki galo
(sun)