Pirmoji mano simpatija buvo dar pradinėje. Ir tikriausiai nenustebinsiu, jog tuo metu tai buvo simpatiškiausias klasiokas, o jų buvo nedidelis pasirinkimas – vos 3. Žinoma, kadangi turėjau daug kuklumo, šie jausmai tikriausiai taip ir neišaiškėjo, o ir kitai mano klasiokei jis patiko. Tai gi, nejau kovosi? Bet ši simpatija taip ir dingo. Galbūt tai buvo simpatija iš reikalo, nes jei kitiems kažkas patiko, vadinasi turi būti normalus ir tau taip pat turi kas nors patiki. Į vaikiškus klausimas „ką myli?” atsakydavau kito pažįstamo vardą, kurio niekas nepažinojo. Kartais pagalvoju, jog mes ir butelį pradinėje mokykloje žaisdavome. Tik niekaip neprisimenu iš kur ateidavo žinios apie tokius žaidimus.
Vėliau, jau vidurinėje mokykloje, simpatijos būdavo kitokios. Tikriausiai ne iš reikalo. Viena kita draugystė, pasimatymai, bet visos artimesnės pažintys turėdavo probleminę pusę: atstumas, pavydas, visiškai skirtingi pasauliai, paaugliškos nuotaikos, mokslai, mokykla, draugės, tėvai ir dar kalnas kasdienių dalykų, kurie atrodė tokie svarbūs ir reikšmingi. O dar pirmi bučiniai, pirmi susikabinimai ir visi kiti pirmi. Žinoma negaliu nepaminėti romantikos, kuri tuo metu manyje gyveno didesnė arba labiau pastebima, kaip žvakės, smilkalai, žvaigždės, laiškai… Iš tiesų, kartais prisiminus tą romantišką saldumą, nusišypsau plačia šypsena, būtų smagu sugrįžti trumpam.
Paauglystės problemoms besibaigianti, beveik baigus mokykla, susiformavo didesnės vertybės, buvo atsakyta į didesnius klausimus, tad išrankumas vaikinams taip pat išaugo. O gyvenant nedideliame miestelyje, ne kažką buvo ir pasirinkti. Visų pirma niekada neiškodavau, bet ir nebuvo ko ieškoti. Pastebėjau, kuo vyresnis esi, tuo labiau trumpalaikės draugystės įgauna neigiamą atspalvį, o ilgalaikės tampa, kaip vertybė ar siekiamybė. Pamenu, net klasiokai ir kiti bendramoksliai susirasdavo bent po pirmą meilę mokykloje, kuri tęsdavosi bent keletą mėnesių, o jiems išsiskyrus, tai būdavo viena svarbesnių temų, kurią reikėdavo išnarstyti visais kampas. Ypač jei būdavo įsipainiojęs trečias žmogus. Sensacija savaitei.
Ir galiausiai, kur buvus, kur nebuvus, atradau savo žmogų. Su kuriuo atsiveria visos planetos, koja iš po žemių slysta ir netyčiniai rankų prisilietimai jaudina iki kojų pirštų. Tuomet abu įklimpom į tą džiaugsmą ir džiaugiamės iki šiol. Tik ši džiaugsmo kelionė netrumpa ir tęsiasi jau visą penkmetį. Tikrai, anksčiau, kai niekada neturėjau ilgos draugystės, tokie skaičiai atrodė mistika ir kad jaunam žmogui turėtų būti be galo, be krašto nuobodu po šitiek laiko. Bet yra kitaip. Jei jūs protingi, mylintis ir kūrybiški. Gal šiek tiek nučiuožę.
Ne, visą penkmetį santykiai nebūna tik džiaugsmas ir nereikia gyventi iliuzijose, kad egzistuoja ilgai ir laimingai be blogosios pusės. Arba tiesiog kitos pusės. Per tiek laiko spėji susipykti, nesusikalbėti, išsiskirti, susitaikyti, paverkti, vėl nesusikalbėti, pavydėti. Bet svarbiausia tai, kad su savo žmogumi įveikus vieną didelį ir sunkų kalną, pakyli vis ant aukštesnės viršukalnės. Santykiai tampa geresni, įdomesni ir daugiau balanso. Tad jei nebus duobių, nebus ir tobulėjimo.
Po tiek laiko, dviese tampama komanda, tikrais partneriais, esant vienas kito supratimui – laisvė kiekvienam „aš”, kuriant bendrą „mes”. Ir meilė įgauna kitokių atspalvių, ji leidžia giliau šaknis ir pradeda ieškoti to, kas labiau reikšminga. Vienas kitą palaikome. Požiūriai į gyvenimą šiek tiek supanašėję, tad tampa daug kartų lengviau planuoti ateitį nei su kokiu kitu žmogumi. Kartais pagalvoju, kur aš rasčiau kitą žmogų, su kuriuo taip gera keliauti ir gyventi? Ir apskritai, ar rasčiau kantrybės kitam žmogui?
Draugų rate dabar tikra įvairovė. Vieni viengungiai, kiti gyvena kartu, yra susižadėjusių, yra išsiskyrusių. Laiko klausimas kada atsiras šeimos su vaikais. Tai, kas anksčiau atrodė, jog egzistuoja tik tėvų ir jų draugų pasaulyje, tampa realybe. Kartais apsidairai ir matai koks suaugęs turėtum būti ar esi.
Visiems mylintiems ar dar neradusiems meilės linkiu netikėti mistine amžinybe ir stengtis bei mokytis mylėti. Labiau įsigilinus į jausmus, galiausiai užauga dideli ir gražūs sparnai. Galbūt, netgi tinka pasakymas 1 % talento, 99% darbo. O vaisia saldūs (šypt).
Braškiniai putėsiai – spalvingas ir gaivus desertas. Nepasunksit ir liks jėgų romantiškam vakarui. Be to – proga panaudoti užšaldytas uogas.
BRAŠKINIAI PUTĖSIAI SU MANGO PIURE IR VANILINE GRIETINĖLE
4 porcijos (arba 8 labai nedidelės porcijos)
Įrankiai:
- elektrinis trintuvas (pvz., blenderis),
- elektrinis plaktuvas (mikseris),
- konditerinis švirkštas papuošimui,
- stiklinės taurės desertui.
Mango piurė:
- 1 prinokęs mangas (arba 200 g nulupto ir supjaustyto mango),
- 2 a. š. cukraus,
- 1 a. š. nutarkuotos citrinos žievelės,
- 1 a. š. želatinos,
- 3 v. š. šalto vandens.
Braškių putėsiai:
- 200 g šaldytų braškių su cukrumi,
- 1 v. š. cukraus,
- 125 ml grietinėlės,
- 1 1/2 a. š. želatinos,
- 5 v. š. šalto vandens,
- cukraus.
Braškių želė:
- 250 g šaldytų braškių su cukrumi,
- 2 v. š. cukraus,
- 1 1/2 a. š. želatinos,
- 2 a. š. citrinos sulčių.
Grietinėlė:
- 200 ml grietinėlės,
- 2 v. š. cukraus pudros,
- 1 a. š. vanilės esencijos,
- 1 1/2 a. š. želatinos,
- 5 v. š. šalto vandens.
Papuošimui:
- skaldytų pistacijų,
- liolifizuotų braškių miltelių.
Gaminimas
Mango piurė:
1. Želatiną užpilkite šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti (siūlau tai daryti metaliniame indelyje, kadangi vėliau jį galėsite pakaitinti virš ugnies). Mangą, cukrų ir citrinos žievelę sutrinti elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Želatiną pakaitinti, kol ištirps, supilti į paruoštą tyrę ir dar kartą ištrinti (praplakti) elektriniu trintuvu.
2. Tolygiai supilstykite į paruoštas stiklines ir palikti sustingti šaldytuve.
Braškiniai putėsiai:
3. Želatiną užpilkite šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti. Šaldytas braškes atšildyti iki kambario temperatūros ir su cukrumi sutrinti elektriniu trintuvu iki vientisos masės.
4. Grietinėlę išplakti su cukraus pudra iki standumo (tik neperplakite, kadangi turėsite sviestą).
5. Želatiną pakaitinkite, kol ištirps, supilkite į braškių tyrę ir dar kartą pertrinkite elektriniu trintuvu.
6. Braškių masę supilkite į grietinėlę ir supilstykite tolygiai į stiklines su sustingusia mangų tyre. Palikite šiek tiek sustingti šaldytuve.
Braškių želė:
7. Želatiną užpilkite šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti. Atšildytas braškes ir cukrų sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Želatiną pakaitinti, kol ištirps, supilti į paruoštą braškių tyrę ir dar kartą pertrinkite elektriniu trintuvu.
8. Tolygiai supilstykite į stiklines ir palikite sustingti šaldytuve.
Vanilinė grietinėlė:
9. Želatiną užpilkite šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti. Grietinėlę išplakite su cukraus pudra ir vanilės esencija iki standumo. Želatiną pakaitinti, kol ištirps, atvėsinkite iki kambario temperatūros. Iš lėto plakant grietinėlę, įplakite želatiną.
10. Paruoštą grietinėlę sudėkite į konditerinį švirkštą ir papuoškite sustingusį desertą. Apibarstykite skaldytomis pistacijomis ir braškių milteliais.
Desertą galite puošti šviežiomis uogomis, tačiau šiuo metu jos nėra pačios skaniausios, tad rekomenduoju rinkti riešutus, šaldytas uogas, grietinėlę. Šiam desertui tinka visos jūsų turimos užšaldytos uogos: mėlynės, avietės, gervuogės, vyšnios…
Paruošę kiekvieną sluoksnį paragaukite. Jei trūksta saldumo – įdėkite daugiau cukraus, o į grietinėlę įplakite daugiau cukraus pudros.
Parašykite komentarą