Pasta mano virtuvėje apsilanko gana dažnai dėl dviejų priežasčių. Visų pirma tai greitas pagaminamas produktas, visų antra yra begalės padažų ir jų variacijų, kuriuos esu išbandžiusi ir kuriuos dar būtina išbandyti. Iki šio karto, niekada nebuvau gaminusi šviežių, naminių makaronų, vis sakydavau, kad tam reikia specialios mašinėlės. Bet vis gi, apsvarsčiusi tai, kad daugelis Italijos moterų tai darydavo ir daro rankomis, be ypatingos techninės pagalbos, supratau, kad viskas yra įveikiama.
Tikrai visi ar bent didžioji dauguma žino, jog pasta patiekalai priklauso tradicinei Italijos virtuvei. Lietuvoje, manau, dalis makaronų priskiriama studentiškai buičiai, kurioje vyrauja pigūs ir tikrai nekokybiški prekiniai ženklai. Kita dalis perkantiems geresnius ir žinančius, kad gerai pasta nebūtina pilti aliejaus į vandenį. Ir trečioji dalis priklauso tiems, kurie žino, jog pasta gali būti šviežia, žino pesto ir bolognese pavadinimus bei bent kelis pastos formų pavadinimus. Žinoma, tai grubus skirstymas mano subjektyvia nuomone.
Lietuviškoje virtuvėje galima rasti nemažai patiekalų, kurie atkeliavę nuo viduramžių jūros regiono, tarp jų ir Italijos motyvų. Pavyzdžiui šaltibarščiai kildinami iš Balkanų pusiasalio, kad ir kaip tai atrodytų neįtikėtina. Tad geriau pasižvalge po mūsų senolių gamintus patiekalus galima rasti panašumų į pasta. Vienas iš jų lazankos, iš vandens ir miltų pagaminti plokšti rombai, kurie verdami vandenyje ir dažniausiai vėliau gardinami spirgučių padažu. Tikriausiai būtų galima plačiau diskutuoti ir apie šiškas/briedžiukus bei įvairius virtinukus.
Paprastų paprasčiausia pasta gaminama iš miltų ir vandens arba iš miltų ir kiaušinių. Vanduo dažniausiai naudojamas džiovintai pastai, o tuo tarpų kiaušiniai šviežiai. Žinoma, tešlos variacijų yra įvairiausių: su alyvuogių aliejumi, skirtingais miltais, manais, pomidorų milteliais, žolelėmis ir t.t. Tačiau daugiau nei tešlos variacijų yra jos formų. 310 – tiek skirtingų dydžių ir figūrų yra išskiriama pastai bei užfiksuoti 1300 skirtingi vardai skirtingoms rūšims vadinti. Pavadinimų daugiau nei formų dėl to, kad viena ir ta pati pasta skirtinguose Italijos regionuose gali turėti skirtingus pavadinimus.
Iš pastos gaminami tiek saldūs, tiek pagrindiniai patiekalai. Tikriausiai daugelis turi kokį nors savo firminį padažą pagardinti lėkštei makaronų.
Tenoriu dar pridurti, jog ši naminė pasta, tai pati geriausia kada nors mano ragauta pasta. Rimtai. Dar ir kiaušiniai kaimiški, kurių tryniai ryškesni ir sodresni nei pirktiniai.
Visą procesą nurodžiau žingsnis po žingsnio. Nėra ko baimintis, viskas paprasta ir rankomis sutvarkoma. Siūlyčiau iškočiotus lakštus panaudoti lazanijai, pamatytumėte į kokį aukštesnį lygį ji pakylą su namuose ruošta tešla.
4 išalkusiems asmenims:
- 400 g miltų,
- 4 dideli kiaušiniai,
- žiupsnelis druskos.
Gaminimas:
1. Ant švaraus stalviršio supilkite miltus ir suformuokite jų viduryje kraterį/skylę.
2. Į paruoštą kraterį įmuškite kiaušinius, suberkite druską.
3. Šakute viduryje sumaišykite kiaušinius ir iš lėto įmaišykite miltus.
4. Galiausiai imkite tešlą minkyti rankomis. Iš pradžių gali atrodyti, jog neįmanoma užduotis, tačiau patikėkit, viskas išminkoma. Tešlai tapus vientisu gumulu, minkykite dar kelias minutes, kol tešla taps elastinga ir vientisa. Jei jūsų kiaušiniai šiek tiek mažesni, jums gali prireikti šaukštu kitu miltų mažiau. Tad stebėkite ir jauskite tešlą. Išminkytą tešlą susukite į maistinę plėvelę ir palikite pailsėti kambario temperatūroje 1 val.
5. Kadangi visą tešlos gabalą iškočioti reiktų daug jėgos, vietos ir ilgo kočėlo, supjaustykite jį į šešias lygias dalis.
6. Kiekvieną jų ant miltuoto paviršiaus gerai iškočiokite. Stenkitės tai atlikti kuo ploniau.
7. Iškočiotą lakštą gausiai apibarstykite miltais ir susukite.
8. Supjaustykite norimo storio juostelėmis.
9. Viską pakratykite pirštais ir štai, turite paruoštą šviežią pastą.
Virkite pasūdytame vandenyje porą minučių. Sunaudokite per porą dienų.
Tokią basic tešlą, galite pamėginti gardinti maltais pipirais, šafranu, pomidorų milteliais, česnaku. Esu mačiusi kuomet kočiojant įspaudžiami žolelių lapeliai, kurie suteikia išskirtinumo ir dailumo virtinukams ar pastos lakštams.
Verdant makaronus nenaudokite aliejaus, jie nesulips. Taip pat nepaskandinkite jų per dideliame kiekyje padažo. Kitaip sakant, turi būti makaronai su padažu, o ne padažas su makaronais. Valgant pigią nekokybišką pastą norisi ją paskandinti prieduose, kaip ir picą pomidorų padaže, bet patikėkite, geriems dalykams nereikia maskuotės, tereikia lygiavertės kompozicijos lėkštėje.
—————————————————————————————————————————————-