Dar neseniai jaučiau pavasario šauklius, o jau vasaros šaukliai į duris beldžia. Žaliuojantys medžiai, raktažolės, pienės ir saulutės, nubudusios bitės, varnėnai medžiuose ir basos kojos pievoje. O tuomet popiečio snaudulys dviese po žydru dangumi turi savo magijos. Tiesa? ♥
Šeivamedžiai – gražiai žydintys, gan dideli ir vešlūs krūmai, sunokinantys valgomas uogas, kurias galima naudoti kepiniams, džemams ir kad gražiau būtų. Patys žiedai balti ar gelsvi, primenantis šermukšnio tipo kekes – tarsi skėčius. Patys krūmai auga laukinėje gamtoje, tad galbūt šalia jūsų namų, pamiškėje jie kur nors įsikūrę. Žinoma, jų galite atrasti ir parkuose, kaip dekoratyvinius augalus. Tiek žiedus, tiek uogas galima džiovinti, o jie turi ne vieną vaistinę savybę.
Į šeivamedžio žiedų sirupą parduotuvėje žiūrėjau gan ilgai, nuo to karto, kai ruošiant „Debesų” numeriui kokteilių vakarėlio reportažą, paragavau jo su šampanu. Man jis pasirodė kažkoks neatrastas, malonios gelsvos spalvos ir naujo skonio produktas, kuris labai tiktų pusryčių blynams ir vafliams. Arba vėlgi – savaitgalio šampano taurei, kai draugės susitinka apšnekėti gyvenimo aktualijų iš naujo ir iš naujo.
Pradžioje maniau, jog vis dėl to taip retai naudoju sirupus, jog nerasiu kur jo išnaudoti, o galiausiai jis pavirs į cukraus gabalą ir jokio grožio stovėdamas ant lentynos nebeturės. Bet artėjat Velykoms reikėjo pasukti galvą ką pagaminti desertui. Kadangi laikas pastaruoju metu išgaravęs, rinkausi viena lengvesnių kelių – panna cotta. O ir oras – saulėtas it vasarą – buvo palankus šiam desertui.
Patį sirupą pirkau „Majuose”. Visai geras pasiūlymas atrodė, dosnus kiekis už 6 ar 7 litus, o sudėtis taip pat nebuvo cheminė ar su kvapiosiomis medžiagomis, kurios nė iš tolo neprimena tikrų skonių. Tačiau jame buvo citrinos rūgšties, tad jei tokį naudosite ir savam desertui, nepilkite jo į karštą grietinėlę, nes ją sutrauks ir bus per vėlų kažką pakeisti. Teks kėblint naujos grietinėlės.
Galiausiai kai panna cotta jau buvo šaldytuve, aš užsidegiau, jog šeivamedžio mums būtinai reikia ir šalia namų. Visų pirma žiedai gražūs, nors ir kvapas labai specifinis (kai kuriems jis nemalonus), uogos džemams tinka, o ir bitėms labai į naudą. Tad per šventes parsivežiau jį visai iš kito krašto – Biržų. Tikiu, kad jis jau pasodintas ir kad kitais metais galėsiu skinti pirmus žiedus ir virti namų sirupą savo virtuvėj.
PANNA COTTA SU ŠEIVAMEDŽIO SIRUPU
6 – 8 porcijos (priklausomai nuo stiklinių):
- 250 ml grietinėlės,
- 500 ml pieno,
- 2 a. š. vanilinio cukraus su natūralia vanile arba 1 a. š. vanilės esencijos,
- 3 v. š. stambios želatinos,
- pusės stiklinės šeivamedžių žiedų sirupo.
Uogų sluoksnis:
- stiklinė trintų raudonų uogų su cukrumi,
- 2 v. š. šeivamedžio žiedų sirupo,
- 1 a. š. želatinos.
Gaminimas:
1. Želatiną pamerkite į šaltą vandenį, kad išbrinktų.
2. Grietinėle pakaitinkite ant ugnies su vanile, kol taps šilta. Palikite atvėsti.
3. Į atvėsusią grietinėlę supilkite pieną ir sirupą. Gerai išmaišykite.
4. Ištirpdykite želatiną ant ugnies arba mikrobangų krosnelėje ir greitai maišant šluotele įmaišykite į grietinėlės masę.
5. Supilstykite viską į norimas stiklines ir padėkite į šaldytuvą sustingti.
6. Uogoms skirtą želatiną taip pat palikite išbrinkti šaltame vandeny.
7. Uogas sumaišykite su sirupu, greitai maišant supilkite ištirpdytą želatiną.
8. Viską užpilkite ant sustingusio grietinėlės sluoksnio ir dar kartą palikite sustingti.
9. Patiekite papuošus uogomis ar gėlėmis.
Valgykit lėtai, mėgaukitės lėtai ir klausykit geros muzikos.
