Tikra meilė kalnams gimsta kai į juos užkopi. Kai matai nuostabius reginius nuo viršūnės. Ir visai nesvarbu tą akimirką tampa, jog kopti teko 5 valandas, 5 mylias į viršų, į daugiau nei 4 km aukštį virš jūros lygio, kad oro perpus mažiau, kas penkias minutes norisi atsidusti ir ties viršūne jautiesi lyg bėgtum visą laiką.
Tai būtina išbandyti bent kartą gyvenime, bent kartą gyvenime pajusti kokie išdidūs kalnai, kokia nenusakoma gamta slepiasi ten – aukštai kalnuose. Miškai, upės, laukiniai gyvūnai. Ko jau ko pasiilgsiu grįžus namo, tai būtent laukinės aplinkos.
Kopėme į Mt. Yale . Kopimą pradėjom apie 7 valandą ryto, o į apačią nusileidome beveik 3 valandą dienos. Viršūnė stūkso 14196 pėdos virš jūros lygio arba 4327 metrai. Lipant deguonies tankis vis mažėja, todėl belipant net ir lėtai, gali pavargti labai greitai. Pati viršūnė uolėta, o ją pasiekus ir palengvėja, ir nuostabūs vaizdai atsiveria į gretimas viršūnes, ežerus, Buena Vista. Yra žmonių, kurie į tokius kalnus užbėga, ir ne kokie stipruoliai iš pirmo žvilgsnio, o kokių 50-60 metų vyrai. Bežiūrint į juos pasijuntu beviltiška, nes jie gali tave pralenkti kopiant, o tau vis dar bekopiant, jie jau leidžiasi žemyn.
Kalnai turi parengtus takus, kuriais lipant, pasiekiamos viršūnės. Vienas kalnas gali turėtų keletą takų – vieni sudėtingesni, kiti lengvesni. Svarbiausia kopiant savo kuprinėje turėti užtektinai vandens, užkandžių, kaip kad vaisiai, avižiniai batonėliai, „trail mix”, kuris panašus į mūsų studentų maistą. Dar svarbu turėti patogius batus, lietpaltį, kadangi lietus gali ateiti netikėtai, apsauginį kremą nuo saulės ir kepurę. Ir akinius nuo saulės. Bei nepamiršti fotoaparato namie, kad nekiltų gailestis vėliau.
Pavargau, išsekau, kojas skauda antrą dieną, bet tas jausmas viduje, tai įvykdžius, įkvepia kitiems iššūkiams. O ir sutrumpino dalykų, įvykdyti per gyvenimą, sąrašą.
Linkėjimai nuo kalnų ir gyvenimo viršūnių!
(P.S. Jau tris naujos kulinarinės knygos laukia rudens. Naujos idėjos taip pat.)