„Marta, jau vienuolika!” – garsiai, be pasigailėjimo sušaukė sesuo įbėgus į kambarį. Pati kalta, kažkada jai pasakiau, kad keltų tokiu metu, nes juk kiek darbų darbelių nusimatydavo padaryti (keikis nesikeikęs). Visuomet prabudus ir dar nepramerkus akių, mintyse prabėgdavau visą „must do! sąrašą” . Bet šiandien buvo kitaip. „Must do!” tuščias. O taip! Tuščias. Štai čia ir prasideda vasara, ŠTAI ČIA !
Besikuičiant šiltnamy, bazilikai patys pasiprašėsi būti nuskinami, o dar pipirnė taip gražiai žaliuoja, ką jau kalbėti apie skaisčius salotų lapelius… Ar gi tai neprovokuoja imtis veiksmų?
Tad ėmiau ir padariau tai, kam jau seniai laikais – pirmas savo vasaros salotas – pirmus „laisvos” vasaros priešpiečius.
- keli pomidorai (~5),
- kuokštelis svogūno laiškų,
- saujelė pipirnės,
- labai didelė sauja šviežio baziliko,
- pusė česnako galvutės skiltelių (~7-8),
- kuokštas salotų lapų,
- mėgstamo balto, minkšto sūrio,
- šiek tiek citrinos,
- druskos, pipirų pagal skonį,
- alyvuogių aliejaus.
1. Supjaustyti pomidorus, svogūno laiškus, pipirnę, baziliką. Smulkiai sukapoti česnako skilteles. Suplėšyti salotų lapus.
2. Viską sudėti į dubenį, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, įdėti prieskonių pagal skonį (galima pagardinti obuolių actu).
3. Dėti salotas į lėkštę, pagardinti sūriu ir apšlakstyti citrinos sultimis.
Nepamirškit pasilepinti vasaros siūlomomis gėrybėmis – daržovėmis, vaisiais, uogomis.
O aš jau išvyksiu pirmam pasilepinimui į pajūrį. Štai taip prasideda „tikroji” vasara!