Dar dabar pamenu, kaip visai maža būdama laižydavau skanumynų tešlas iš dubens. Ir tikrai daug kas man pritartų, jog viena skaniausių tešlų – traškių, sviestinių vaflių, kuriuos dažnai kepdavo mamos ir tetos mokyklinėms šventėms nusinešti. Pirmieji jie ir dingdavo iš pintinių.
Namuose tešlą maišydavo bobutė, o aš vis smaližiaus pirštu kabindavau tešlą ir sukdavau dar karštus vaflius į gražius ritinius ar kūgius. Ir kiekvieną kartą, kai visa tešla jau būdavo iškepta ir pateikta trapių skanėstų forma, man akyse pasirodydavo nusivylimas – „tik tiek? Juk čia tik keletas, pora akimirkų ir neliks.” Taip ir šį kartą. Iškepiau, pažiūrėjau ir tas pats nusivylimas – man du, tam du, anam… ir nieko nelieka.
Bet tas nuostabus saldus vaflių kvapas, smaližių sukinėjimasis aplink ir pirštai tešloje verti stovinėjimo ir kantrybės prie senus laikus menančios vaflinės.
KLASIKINIAI VAFLIAI
Receptas: iš prisiminimų
vidutinė pintinėlė vaflių:
- 200 g sviesto,
- 1 stiklinė (~180 g) cukraus,
- 2 stiklinės (~ 200 g) miltų,
- 5 kiaušiniai,
- 1 a. š. vanilinio cukraus,
- 1 a. š. brendžio.
Linksmiausia ir patogiausia šį darbą dirbti dviese – vienas kepa, kitas susukinėja.
Skanaus.
***
on repeat:
Naujas atradimas iš Ukrainos. Viena gražiausių mano girdėtų vaikiškų lopšinių.