Dar dabar pamenu, kaip visai maža būdama laižydavau skanumynų tešlas iš dubens. Ir tikrai daug kas man pritartų, jog viena skaniausių tešlų – traškių, sviestinių vaflių, kuriuos dažnai kepdavo mamos ir tetos mokyklinėms šventėms nusinešti. Pirmieji jie ir dingdavo iš pintinių.
Namuose tešlą maišydavo bobutė, o aš vis smaližiaus pirštu kabindavau tešlą ir sukdavau dar karštus vaflius į gražius ritinius ar kūgius. Ir kiekvieną kartą, kai visa tešla jau būdavo iškepta ir pateikta trapių skanėstų forma, man akyse pasirodydavo nusivylimas – „tik tiek? Juk čia tik keletas, pora akimirkų ir neliks.“ Taip ir šį kartą. Iškepiau, pažiūrėjau ir tas pats nusivylimas – man du, tam du, anam… ir nieko nelieka.
Bet tas nuostabus saldus vaflių kvapas, smaližių sukinėjimasis aplink ir pirštai tešloje verti stovinėjimo ir kantrybės prie senus laikus menančios vaflinės.
KLASIKINIAI VAFLIAI
Receptas: iš prisiminimų
vidutinė pintinėlė vaflių:
- 200 g sviesto,
- 1 stiklinė (~180 g) cukraus,
- 2 stiklinės (~ 200 g) miltų,
- 5 kiaušiniai,
- 1 a. š. vanilinio cukraus,
- 1 a. š. brendžio.
Linksmiausia ir patogiausia šį darbą dirbti dviese – vienas kepa, kitas susukinėja.
Skanaus.
***
on repeat:
Naujas atradimas iš Ukrainos. Viena gražiausių mano girdėtų vaikiškų lopšinių.
Pas mus paprasčiau – 200g miltų, 200g cukraus, 200g sviesto ir 5 kiaušiniai. Ir būtinai viskas matuojama tarybine sugraduota matavimo stikline. Mano svajonė tokią vaflinę nusipirkt, nors nežinau kiek aš ją naudočiau realiai. Ji juk elektros turbūt daug ima, o ir ne kasdien tokius vaflius kept išeitų :]]
Vanilės ir brendžio jau pati šiek tiek pridėjau : ). Bet receptai galima sakyti analogiški. Tik aš nesugraduota, o ta paprasta tarybine stikline matavau. Neįsivaizduoju kiek elektros ima, bet kaista tai žvėriškai : )
granionij stakan rusiška senovinė stiklinė vadinas, turiu ją vilniuj – nepamainomas dalykas kokius miltus ar cukrų matuojant 🙂 o vafliai – klasika, visa mano vaikystė.
Aš irgi mamos užmaišytą valflių tešlą slapta pirštais kabindavau 🙂 Ir į mokyklą valflius nešdavau, tikrai pamenu. Kartą mama juos įdarė konditeriniu kremu ir papuošė spanguolėmis, kaip mat neliko 😀 jau seniai juos valgiau… labai norėčiau… 🙂
Labas:)
cia vel as su savo muzika…
ne, receptai man irgi patinka:)
as daznai pasiilgstu naujos muzikos pojuciu, nemoku ieskoti – kaip randi ir klausais muzikos, kur atrasti, kaip klausytis muzikos – kokie tavo saltiniai?
radijas? cd? kazkokie forumai? festivaliai?
kaip rasti naujus ausiai mielus autorius?
kol kas man vienas tokiu saltiniu – sitas blogas
Jurgita, kaip aš mėgstu senus patikimus daiktus, kad ir tokias matavimo stiklines 🙂
Citrina ir bulve, o, konditerinis kremas! Jau svajoju apie tą kremo skonį…
Jur, o, toks rimtas klausimas. Bet viskas labai paprasta 🙂
1. Youtube. Užsiregistruoji, kuri savo playlistą, subscribe’ini tau patinkančius kitus youtube narius ir pan. Naršai iš to ką siūlo pats youtube šonuose ir pan.
2. Blog’uose galima aptikti šį tą įdomesnio, tarkim manomuzika.lt rembomusic.com.
3. Kartais radijas zipfm, opus3 pakiša kažką gero.
O ir šiaip draugai klauso panašios muzikos. Tiesiog kaip ryte pasitikrinu el.paštą, žinias ar orus, taip ir muzikos naujienas peržvelgiu. Natūralus ritualas 🙂 vėliau atrandi tau patinkančius atlikėjus, žiūri ką naujo jie turi, kokie remix’ai ir t.t. Nežinau ar padėjau, bet tai tiesiog įsigyveni į tai.
Aciu!
Tikrai padejo – mano fantazija situo klausimu nebuvo tokia isradinga:)