Šiemet iš ties ėmiausi ledų gaminimo. Dažniausiai paprastų, bet puikių skonių, kaip kad žemuogių ir graikiško jogurto, medaus semifreddo, paprasti šaldytų uogų. Taip pat gaminau labai gaivius šviežių mėtų ledus, jie buvo be galo puikūs! Bet dėl skubos išvykti iš kaimo, nepavyko jų įamžinti (et..). Dar vienus puikius gamino antrojo pusė – semifreddo su pistacijomis ir šokoladu. Ir vėl – kai pradedi kažką gaminti pats, supranti kokio skonio ledai turi būti ir vis atsargiau žiūri į parduotuvinius. Geroji pusė, jog tuomet pati daugiau gaminu ir galiu džiaugtis, kad arba labai labai skanu, arba labai sveika. O kartais ir abu.
O kol vasara bėga ir vėl atneša šiltus orus, mes vis dažniau lekiame į gamtą, į kaimą. Dėkinga tai, jog tėvai gyvena mažiau nei už valandos kelio, tuomet nereikia labai ilgai ruoštis išvykai, galima vos kilus minčiai sėst į mašiną ir lėkt kepti vakarienės ant laužo. Ten neskubam, bendraujam, skinam uogas. Aš gaminu, kažkas konstruoja lauke stalą, o aplink čiulba šimtai paukščių. Man velniškai patinka tokie meditaciniai savaitgaliai! Tuomet kaip laumė galiu vaikščioti basa, išsitraukti lengvą suknelę, o rytais nesidažyti.
Po Joninių per mini atostogas nuvykome su draugais į Labanoro girią. Planą įvykdėme – apėjome visą Alnio ežerą! Nors kai kuriose vietose buvo sunku suprasti kur baigiasi vienas takas ir prasideda kitas bei teko bristi per miško samanas ir mėlynes, bet vaizdai nuostabūs. O ir visas tas klaidžiojimas po mišką turėjo savos magijos.
Pastaruoju metu vis kitas akis atmerkiu žiūrėdama į Lietuvą. Vis labiau žavi žalios kalvomis, miškai, ežerai, skardžiai, raudoni saulėlydžiai ar skaisčiai mėlynas dangus. Galbūt tik šiek tiek liūdna keliaujant matyti, jog kai kurie dar nemoka stovyklauti. Nemoka susitvarkyti po savęs. Nemoka tausoti. Bet tikiu – žmonės užaugs ir tokie cirkai baigsis.
Nuėjome visų 12 km! Miegojome palapinėje ant natūralaus gamtos čiužinio – samanų. Atsikėlę šildėmės ant lieptelio. Kaip ir sakiau, man patinka tokie savaitgaliai. Kai giliai kvėpuoji, kai telefonai miega kuprinėse, kai pasijunti, jog esi šitos gamtos dalis.
Štai taip paprastai ir ypatingai bėga mano vasara.
Nepamirškite susikurti puikių akimirkų.
Įrankiai:
- Elektrinis plaktuvas,
- Šaldiklis.
Daugiau nei 1 l ledų:
- 400 ml plakamosios grietinėlės (35 proc. riebumo),
- skardinė saldaus kondensuoto pieno,
- 1 a. š. vanilės esencijos,
- 400 g braškių.
Gaminimas:
1. Grietinėlę, kondensuotą pieną ir vanilės esenciją supilkite į vieną dubenį. Elektriniu plaktuvu plakite, kol masė taps puresnė, kaip beveik iki standumo plakta grietinėlė (akimirkai turi išlikti plakimo žymės). Tam gali prireikti šiek tiek kantrybės, bet verta laukti.
2. Braškes sutrinkite grūstuve, šakute ar kitu įrankiu. Turėtų likti tiek didesnių, tiek mažesnių gabalėlių.
3. Į grietinėlės masę įmaišykite braškes.
4. Ledus supilkite į norimą indą arba tiesiog su visu dubeniu dėkite į šaldiklį sustingti per naktį. Labai nekantriems laukti per naktį, siūlau palaukti bent 4 valandas.
Patarimai:
- Jei neturite braškių – čia puikiai tiks kitos uogos. Ypač rūgštesnės. Pavyzdžiui serbentai, vyšnios. Jei norite dėti saldžias uogas, kaip trešnės, šilauogės ar pan., siūlau sumažinti kondensuoto pieno kiekį, kadangi nebus skonio, kuris atsvertų saldumą.
- Jei iš vis neturite jokių uogų, į grietinėlės plakinį galite įmaišyti šokolado, riešutų, citrininio kremo, vaisių ar ką mėgstate.