Per pastarąsias dienas supratau, jog aš tikrų tikriausias gamtos vaikas. Iš manęs niekada nebus tikros miestietės ir to nepakeisi. Kaip ir nepakeisi to, jog kaime žolė kvepia žole, ievos ievomis, vakarai – rasota drėgme, obelų žieduose girdimos dūzgiančios bitės. Ir galiausiai nebijai giliai įkvėpti. Iš visos širdies. Giliai, be asfalto, dulkių, smogo.
O ir gegutė tik kaime užkukuoja – kaip kitaip busi turtingas (?).
Taip gera po savo slyva užkandžiauti vakariniais saldėsiais, mėtų, kurios auga čia pat, ir citrinos arbata (mmm…).
Pastarasis užkandis buvo – ryžių pudingas. Pirmas bandymas ir visiškai neprisvilęs. Sakyčiau net labai neprisvilęs! Nežinau ko tikėjausi iš skonio, nes tiesa sakant niekada nesu jo valgiusi arba mano atmintis neatgamina praeities akimirkų (kas dažnai pasitaiko), bet jis vis viena patenkino mano užslėptus lūkesčius.
Prieš ruošiantis gaminti pudingą, prisiminkit, jog ~40 min negalėsite pasitraukti nuo viryklės, kadangi teks visą laiką maišyti tam, kad neprisviltų.
Saldus, švelnus ir labai sotus.
4 vidutinės arba 8 mažos porcijos:
- 120 g apvaliųjų ryžių,
- 200 ml grietinėlės,
- 800 ml pieno,
- 100 g džiovintų slyvų,
- 2 v. š. amareto (tiktų ir brendis),
- 1 citrinos nutarkuota žievelė,
- 2 1/2 a. š. vanilinio cukraus (naudojau su natūralia vanile),
- keletas lašų vanilės esencijos arba kvapo,
- žiubsnelis malto muskato riešuto,
- 1/4 a. š. cinamono,
- žiubsnelis druskos,
- 2 v. š. cukraus.
1. Slyvas supjaustyti mažais gabalėliais ir užpilti amaretu.
2. Puode storu dugnu sumaišyti pieną, grietinėlę, vanilinį cukrų ir vanilės esenciją. Užvirti.
3. Užvirus nuimti puodą nuo ugnies, sudėti citrinos žievelę, muskatą, cinamoną, druską, cukrų ir ryžius. Viską gerai išmaišyti.
4. Puodą vėl užkaisti ir visą laiką maišant, ant mažos ugnies, virti 20min, tuomet sudėti išmirkusias džiovintas slyvas ir viską maišant virti dar 20 min., kol ryžiai taps kreminės masės.
5. Paruoštą pudingą atvėsinti, patiekti dar šiek tiek šiltą.
Tik pasigaminus puoliau sau dėtis kuo daugiau, bet valgymo eigoje teko suprasti, jog tai buvo ne pats protingiausias žingsnis. Pudingas toks sotus, jog didelio kiekio neįveiksi, nebent esi tikrai išalkęs.
Sočių!