Vanilinis varškės pyragas

Pagaliau, vargais negalais, galiu tvirtai rankose laikyti savo naująjį fotoaparatą (mano kieme šiandien šventė!). „Vargais negalais” privertė mane šį fotoaparatą saugoti kaip savo akį, koją ar kitą kūno dalį, be kurios negalėčiau gyventi. Arba susimąstyti apie mikroschemos, ar kažkokio kitokio kieto daikčiuko (su technologijomis ne visada draugauju), įstatymą į jį, kad jam dingus, būtų galima atsekti jo buvimo vietą. O gal drausti? Kas mane privertė taip drąsiai mąstyti? Mano žiopla galva ir skubėjimas, per kuriuos sugebėjau savo fotoaparatą „padovanoti” Graikijai.  Jaučiausi lyg pametus rankas. Ką jau kalbėti apie gedulą, o ypač gedulą trijų dienų nuotraukoms nuostabiame krašte. Grįžau, susitaikiau ir iš naujo pradėjau svajoti.

Tai gi, savo senuką fotoaparatą skolinu, publikuoju paskutines foto ir imsiuosi dirbti su naujuoju (tai didelė paskata) bei viliuosi nuotraukų progreso. Galbūt esate radę puikių blog’ų apie maisto fotografiją ir norite pasidalinti? O gal galite rekomenduoti knygą?
Laukiu kada akys neprašys miego ir pagaliau galėsiu neskubant, ramiai imtis veiklos, kuri suteikia malonumo – gaminti, įgyvendinti idėjas ir fotografuoti.

Šį kartą tobulos konsistencijos, minkštumo, purumo vanilinis varškės pyragas. Jis tirpsta burnoje tarsi putėsiai (bent jau tiek, kiek gali tirpti pyragas).

1 pyragas:

• 4 kiaušiniai,
• 500g „President” varkės (ji kreminė, kadangi jau sutrinta su grietinėle),
• 100 g cukraus,
• 1 v. š. miltų,
• 50 g lydyto sviesto,
• 1 pokelis vanilinio pudingo,
• 1 citrinos nutarkuota žievelė.

tešlai:

• 250 g miltų,
• 1 v. š. kukurūzų krakmolo,
• 125 g sviesto,
• 2 kiaušiniai,
• 65 g cukraus,
• žiupsnelis druskos,
• 1 a. š. cukraus su natūralia vanile.

3.  Įmaišyti varškę ir įplakti karštą lydytą sviestą.

4.  Kepimo formą ištepti sviestu ir dugną be kraštus apdėti tešlą.

5.  Supilti varškės masę. Kepti 180’C ~55min (kaitinant apačia ir viršų).

6.  Iškepusį pyragą atvėsinti ir porą valandų palaikyti šaldytuve.

 Spalvingo rudens, mielieji !