Prieš maždaug dešimt mėnesių, pirmą darbo dieną naujame darbe, sutikau dvi merginas. Su kuriomis diena po dienos, puodelis kavos po puodelio, juokelis po juokelio – tapome draugėmis. Tikriausiai mane labiausiai vežantis dalykas, kaip greitai, sutikęs tinkamus žmones, gali pasijusti savas ir atviras. Kai ir ašaras, ir džiaugsmus išlieji.
Šiuo metu darbiniai kavos puodeliai jau baigėsi (pati neseniai išėjau iš darbo). Ir smagu, ir gaila, ir viduje norisi tą draugystę išlaikyti. Žinau, kaip sunku keičiant darbus, vėliau išlaikyti stiprų kontaktą. Kaip ir su klasiokais, su kuriais paskutinėmis mokslo dienomis sakėme „dievaži, tikrai susitiksim!” ir taip jau daugelį metų nė karto nesuorganizavome susitikimo.
Bet tikiu, kad šios moterys/merginos/draugės liks mano gyvenime. Nes tikrai turim vieną bendrą aistrą. Būti savimi viena prieš kitą. Ir valgyti miltinius patiekalus. Įvairiausius blynus; kalėdiškai susitikusios mieste paplepėti užsisakėme koldūnų su baravykais ir grietine; susitikusios mano namuose vakarienės, gaminome „ežiukus”, kaip pridera – su spirgiukais ir grietine. Ir nors tikrai valgome daug fancy šmancy dalykų, turime skonį ir smalsumą naujovėms – tas paprastas maistas atrodo kartais toks tikras, kaip ir mes pačios.
Po „ežiukų” vakarienės, kuri be galo mums patiko, nusprendžiau pagaminti juos dar kartą. Tik šį kartą šiek tiek elegantiškiau; įdedant daugiau netikėtumo. Tad šie virtinukai su varške; arba „ežiukai”; arba „šiškos”; arba gal net „briedžiukai”; nusidažė ryškiai violetine spalva nuo burokėlių. Rezultatas atrodo gan mandrai, bet receptas iš ties paprastas. Nes kartais geriems dalykams reikia ne sudėtingų technologijų, o rankų su meile.
Virtinukų tešla gaminama iš varškės, miltų, vandens ir burokėlių. Vėliau ji iškočiojama, supjaustoma gabalėliais, o gabalėliai pirštų pagalba formuojami per šakutę ar seną gerą tarką. Išverdami; galiausiai dedami į keptuvę su sviestu ir šalavijo lapeliais.
Jei jums atrodo, kad jūsų šeima dar nėra pasiryžusi valgyti varškės virtinukų su šalavijais ir dar riešutais, šalia galite pasigaminti seno gero padažo – su šonine, svogūnais, grietine. Kadangi patys virtinukai iš savęs nėra stipraus skonio – pasirinktas padažas formuoja patiekalo nuotaiką ir pagrindinį skonį.
O ar jaučiasi burokėliai skonyje? Taip, bet labai švelniai, tuo žemišku burokėlių skoniu.
- 250 g virtų burokėlių (tinka esantys parduotuvėje, patiems virti tikrai nebūtina)
- 100 ml vandens
- 180 g varškės
- 470 g miltų + pabarstymui
- žiupsnelio druskos
- 2 valg. š. (~30 g) sviesto
- 7 šalavijo lapelių
- žiupsnio druskos
- Saujelės skrudintų skaldytų lazdyno riešutų
- Burokėlius ir vandenį sudėkite į maisto trintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės.
- Į dubenį sudėkite varškę, sutrintus burokėlius ir išmaišykite. Suberkite miltus ir druską. Viską išminkykite iki vientisos masės.
- Tešla turėtų beveik nelipti prie rankų, būti gan standi. Jei manote, kad ji per minkšta - įdėkite dar miltų. Jei manote, kad per kieta (sunku išminkyti) - įpilkite papildomai šlakelį vandens.
- Paruoštą tešlą suvyniokite į plėvelę ir palaikykite valandą laiko šaldytuve. Palaikius tešlą - su ja taps lengviau dirbti.
- Iš tešlos kočiokite pailgas juosteles, maždaug 1cm pločio ir supjaustykite maždaug 1cm gabalėliais. Apibarstykite gabalėlius miltais, kad jie neliptų prie šakutės ar tarkos.
- Gabalėlius pirštų spaudžiant braukite per šakutę (susiformuos juostelės) arba per smulkią tarką, kaip darydavo mamos (susiformuos taškiukai).
- Dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite apie 7-10 min.
- Keptuvėje išlydykite sviestą; sudėkite šalavijo lapelius ir ant vidutinės ugnies pakaitinkite, kol lapeliai ims standėti (darysis traškūs), o sviestas pradės įgauti švelnų rudą atspalvį.
- Į keptuvę su sviestu sudėkite išvirtus ir nukoštus virtinukus; užberkite žiupsnį druskos. Pamaišykite ir minutę laiko pakaitinkite.
- Patiekite lėkštėje su iškeptais šalavijo lapeliais ir lazdyno riešutais.
Aš pati laikau iki 2-3 dienų. Gyvenant dviese, užtenka virtinukų porai vakarienių.
AR JAUČIASI BUROKĖLIŲ SKONIS?
Burokėliai jaučiasi, tačiau labai švelniai, suteikiant žemiško skonio.
SU KUO DAR GALIU PATIEKTI?
Galite patiekti su spirgučių ir grietinės padažu; patiekti su pesto; tinka ir kiti padažai, kuriuos galbūt naudojant prie makaronų. Būtų galima juos valgyti ir saldžiai, kaip vaikystėje - su grietine ir cukrumi.
Tikiuosi papildomos proceso nuotraukos padeda jums geriau suprasti receptą ir suteikia drąsos patiems išbandyti.