Išsikepėm dvigubą porciją žagarėlių ir supratau, jog žagarėliai ne mano desertas. Skanūs jie skanūs, nesupraskit klaidingai, tačiau aš daug labiau pakeliui su sausainiais, pyragais ir šokoladiniais kremais. O ir keistas dalykas įvyko bekepant – tik įdėjus tešlą į aliejų, aliejus užputojo iki pat viršaus puodo. Kas per velniava?! Teko kepti, kaip užmerktomis akimis, o vartyti taip, kaip maišant sriubą. Nepamenu, jog taip būtų buvę bekepant su bobute. O ir aliejus nesenas… Gali taip nutikti dėl tešlos?
O šiaip, žagarėliai kaip žagarėliai, iš senos lietuviškų patiekalų knygos, iš kurios kiekvienais metais kepame prėskučius. Tik mani žagarėliai mažesni, vos vieno-poros kąsnių, o jūs galite pjaustyti pagal savo poreikius.
ŽAGARĖLIAI (NARSTYTINIAI)
Receptas: A. Ruzgienė „Lietuvių apeiginiai valgiai” (1992 m.) 39 psl.
„Vienguba” porcija:
- 1 l aliejaus*,
- 250 g kvietinių miltų,
- 50 g sviesto,
- 25 g miltinio cukraus tešlai ir 50 g papuošimui,
- 3 tryniai,
- 1 kiaušinis,
- 50 ml saldžios grietinėlės
- 1 v. š. degtinės/romo ar kito stipraus gėrimo, kad neprisigertų tešla riebalų,
- pusė citrinos sulčių ir žievelės**.
1. Miltus persijoti į dubenį. Sudėti trynius, kiaušinį, miltinį cukrų, minkštą sviestą, grietinėlę ir citrinos sultis bei nutarkuotą žievelę ir viską gerai išminkyti. Tešla bus tvirta ir lanksti.
2. Tešlą padėjus ant lentos ar tvirto darbastalio, keletų kartų vis perlenkiant, išdaužyti kočėlu, kad atsirastų oro pūslelių.
3. Tešlą plonai iškočioti, supjaustyti stačiakampiais (norimo dydžio), o per vidurį įpjauti. Vienas tešlos galas išneriamas per skylutę.
4. Kepame žagarėlius įkaitintame aliejuje, kol gražiai pagelsta.
* originaliame recepte siūloma dėti 0,5 l aliejaus ir pakelį kulinarinių ar kiaulės taukų.
**recepte nurodyti naudoti porą lašų citrinos esencijos, tačiau aš rinkausi natūralias sultis.
Knygoje rekomenduojama dar viena forma – rožytės. Reikia išpjauti nevienodo dydžio rutulius, juos sudėti vieną ant kito, per vidurį suspausti, o šonus įpjauti peiliu.
***
sako chemija