Neseniai atsisiunčiau porą Jamie Oliver knygų, tad pamaniau, kad tinkamesnio laiko bent kažką pagaminti iš tų knygų, kurias turiu sukaupusi, nebus. O jų, matyt, bent 10, o tolko jokio – pavartai ir padedi. Randi įkvėpimo, bet nepanaudoji jo. Ir štai, po tinkamo nusiteikimo, puikus, kiek kitoks obuolių pyragas pagal Jamie. Kvepia apelsinais, vos juntamu cinamonu, švelniai gelsvas ir skaniausias dar šiltas. Tačiau kodėl jis kitoks? Juk obuoliai ir cinamonas ne naujiena? Atsakymas toks, jog pagrindui naudojami ne tik miltai, bet ir džiūvėsėliai bei kukurūzų kruopos, dėl to kvapas ir skonis skiriasi nuo paprasto biskvitinio obuolių pyrago, o pats, kaip teigia Jamie, labiau primena duonos pudingą. Tad prieš jus Bustrengo, labai mėgstamas San Marino regione.
BUSTRENGO
Receptas: Jamie Oliver „Mano Italija” 2009 m., p.282
~25cm skersmens pyragas:
- 100 g kukurūzų kruopų (polentos),
- 200 g persijotų miltų,
- 100 g smulkintų džiūvesėlių,
- 100 g cukraus pudros,
- 500 ml pieno (geriau riebesnio),
- 3 dideli kiaušiniai,
- 100 g skysto medaus,
- 50 ml alyvuogių aliejaus,
- 500 g nuluptų, kietų ir stambiai supjaustytų obuolių,
- 100 g džiovintų spanguolių*,
- 1/2 a. š. cinamono,
- 2 apelsinų žievelė,
- 2 citrinų žievelė,
- 1 ą. š. druskos,
- sviesto skardai.
1. Dubenyje sumaišykite miltus, džiūvesėlius, kukurūzų kruopas, cinamoną ir cukrų.
2. Kitame dubenyje išplakite kiaušinius, pieną, alyvuogių aliejų ir medų.
3. Į sausąjį mišinį suberti plakinį, įdėti druską, vaisių žieveles ir viską gerai išmaišyti. Taip pat į tešlą įmaišyti paruoštus obuolius ir spanguoles.
4. Skardos dugną iškloti kepimo popieriumi (vėliau bus lengviau nuimti pyragą), ištepti sviestu ir pabarstyti džiūvesėliais.
5. Įkaitinti orkaite iki 180’C ir kepti 50 – 60 min.
Pyragą patiekti dar šiltą, tuomet jis skaniausias.
* originaliame recepte dedama 100 g džiovintų figų ir 100 g razinų.
***
apsėsti klausome
Labai skaniai atrodo :)) O šios dainos aš apsėsta klausiausi prieš gerus metus! 😀
Aš dabar mąstau iš kur pinigus taupyt, kad čia būt > http://www.youtube.com/watch?v=UWb5Qc-fBvk 😀
Giaaaras, turiu ir aš knygą šitą. Man dar geriau – netgi ir pavartyt pamirštu. Už priminimą ir iškėlimą dienos švieson – ačiūūūū 🙂
Atsisiunčiau aš elektroninę, pdf formatu, nelabai legaliai (paslaptis čia).
Bet taip jau būna, ieškai receptų interneto platybėse, o patikrinti receptai guli knygų puslapiuose taip ir neišbandyti. Gėda, kai pagalvoji 🙂
taip ir maniau sau tyliai, kad rec. Oliverio 🙂 labai geras, ačiū, kad priminei, kepsiu vėl.
o dėl knygos – ei, ji vienu metu buvo pati pačiausia, pati pirma mano kulinarinė, nebūtų jos – nebūtų aplankiusio įkvėpimo ir DŽ, rimtai sakau 🙂
P.S. baisiai graži profilio foto. o aš taip pasiilgau savo katino, ech..
Vadinasi reikia dėkoti Oliveriui, kad blogų padangėse galima tave aptikti :). Šiaip mane jis žiauriai įkvepia. Arba kai būna „niekonenoriudaryti” nuotaika, labai gerai žiūrisi jo laidos chalate.
Ačiū už komplimentą nuotraukai. O mano katė jau kaip tikras gurmanas – pusryčiams varškė, jei su uogiene netinka, bet jei su grietine ir cukrumi pats tas, vėliau žuvis, tada bandelė iš kieno nors rankų, o jei dar kas mėsą išdarinėja… Ką kalbėti, jog ji ir šiaip savo maisto pilnus dubenėlius turi, o vandenį gerią tik iš bliudo vonioje.