Troškinys, kuris jau tapęs mano firminiu. Paprastas, bet labai sotus. Ir žinoma – aštrus! Pakankamai greit paruošiamas, o skonis niekada nenuvilia. Mamos draugės vyras paragavęs prašė, prašė ir prisiprašė žmoną, kad ir ji namie gamintų čili (ar ne pats geriausias įvertinimas?). Tai receptas, kuris gamintas, gamintas ir dar kartą gamintas. Juk kiekvienas virtuvėje turim tokį valgį, kurį kartojam ir žinom, jog dar kartosim? Maistas, kuris tarsi įaugą į mūsų valgiaraštį. Kai kurie skoniai ateina ir išeina iš mūsų puodų, o kiti lieka ir tūno, įsikuria čia savo namus.
Produktai visiški paprasti. Skonį derinkite ragaudami ir dedami jūsų mėgstamų prieskonių. O aš jų visada nepagailiu.
Didelis puodas čili troškinio:
- 800 g kiaulienos faršo,
- 2-3 čili pipirai (tiek, kiek aštriai mėgstat),
- 1 paprika,
- 2 dideli svogūnai,
- 2 didelės morkos,
- 2 skardinės (po 240 g) baltų konservuotų pupelių,
- 1 skardinė (240 g) raudonų konservuotų pupelių,
- skardinė (480 g) pomidorų be odelės savo sultyse,
- šiek tiek pomidorų padažo,
- druskos, pipirų, mėsos prieskonių ir kt. pagal skonį,
- mėgstamo kieto sūrio.
prie troškinio:
- prancūziško batono
- 4 skiltelių česnako,
- sviesto.
1. Įkaitintame aliejuje apkepti faršą ir mentele kuo smulkiau susmulkinti, pagardinti druska, pipirais. Faršui šiek tiek apkepus sudėti susmulkintus svogūnus ir dar šiek tiek pakepti kol svogūnai suminkštės.
2. Į puodą sudėti faršą, supilti pupeles (pilkite be jų skysčio iš skardinės), susmulkintus pomidorus ir supilkite jų sultis iš skardinės. Viską išmaišyti ir užvirti.
3. Į puodą sudėti supjaustytą papriką, susmulkintus čili pipirus (dedu su visomis sėklytėmis, kadangi namuose mėgstam aštrų maistą), sutarkuotas morkas. Išmaišyti ir užvirti. Pagardinti mėgstamais prieskoniais, įdėti kelis didelius šaukštus pomidoro padažo.
4. Troškinti ~40min. Patiekti apibarsčius tarkuotu sūriu.
Prie čili troškinio puikiai dera skrudinta duona, t.y.:
- prancūzišką batoną perpjauti per pusę, kiekvieną dalį įpjauti maždaug kas 4cm (nesupjaustyti riekėmis, bet pjauti gan gyliai). Į tarpus tarp riekelių įdėti šiek tiek sviesto, gabalėlį česnako. Visą tai dėti į skardą ir įkaitintoje orkaitėje skrudinti kol duona taps šilta ir šiek tiek apskrus. Patiekti ant stalo šalia troškinio.
Malonus ir simboliškas procesas, kai susėdę svečiai, o šilta, česnaku kvepianti duona siunčiama ratu kiekvienam atsilaužti.
Aštrių pojūčių!
—
Paprastas ritmas, paprastas skambesys, paprastas vaizdas. Bet jauti, jog šis – labai, labai…
Rytui. Rūke. Ir arbata.
Nakčiai. Su žmogumi.
Repeat.
P says
Tavo ši sriuba, kaip mano bulvės – šedevras! Žinoma, tavo didesnis šedevras (clap)
marrti says
Dabar tikrai mainyčiau šį troškinį į tavo bulves!
Indre says
Ir mes tokią mėgstam 🙂 tik paskutiniu metu ne su faršu, o su vištiena. Ir dažniausiai viską blenderiuojam ir tada įdedam saldžių kukurūzų. Va tada būna tobula 🙂
marrti says
Vištiena + saldūs kukurūzai ! O taip, mm…
Vieni blenderiuoja, kiti tiesiog su mėsmale viską mala. Bet man patinka dar jausti maisto gabalėlius 😀
Indre says
Man irgi patinka (plius nereikia plauti dar vieno papildomo įrankio), bet maniškis mėgsta šitaip, taip kad tenka tik kukurūzus palikti „gyvus” :]]