Šiandien teko lankytis Užutrakio dvare vykusiame koncerte pagerbti V. Kernagio atminimą. Liudas Mikalauskas ir styginių kvartetas kuo puikiausiai užvaldė mano širdį. Sėdint per žingsnį nuo grojančių kitaip būti ir negali (ar ne?). Ėmiau pavydėti aukštuomenei, kuri būdavo linksminama gyva muzika. Kaip muzika paveikė kitus? Iš pradžių užmačiau moterėles, kurios suirzusiais veidais, laukė koncerto pradžios. Pirma mintis buvo – o j ė t a u ir vėl čia tiek pilki veidai, net ir čia? O galiausiai, pačios pirmos stojosi ploti ir išėjo iš dvaro spindinčios. Žinau, ir jas pasiekė muzika.
Buvo stebuklinga.
Viskas buvo daug romantiškesniau nei šiame reportaže. Švelnūs saulės spinduliai pro dvaro langus, skaitomi Kernagio prisiminimai, nuoširdžios muzikantų šypsenos, klausytojų švelnūs žvilgsniai. Ką jau kalbėti apie tikrą gyvą muziką. Gan sunku nupasakoti tai, ką turi pajausti savimi.
(ar žinojote, jog daina apie vyšnias Suvalkijoje tai rimtas kūrinys, o ne užstalės himnas?)
***
Mėgstu elegantišką paprastumą. Arba tiesiog paprastumą. Tiek spintoje, tiek virtuvėje. Štai ir ridikėliai: galantiški jaunuoliai, pasipuošę raudonais smokingais ir su ilgomis džentelmenų barzdelėmis. Stiprūs ir aitrūs kaip tikri vyrai ir tokie traškūs! Ne iš tolimo turgaus jie atkeliavę, čia pat namuose auga šie jaunuoliai. Tokie paprasti ir pažįstami, bet tokie elegantiški…
O kaip jie puikuojasi ant pavakarinio užkandžio, kai sąžinė neleidžia krimsti sūrelių , pyragų ir kitų velnių apsigyvenusių namuose. Sumuštinis su ridikėliais tada, kai karšta ir nesinori nieko valgyti, kai jau po 18 val., kai pusryčiai turi būti lengvi it rytinė rasa ir tuomet, kai sėdi lauke, stebi saulėlydį, gurkšnoji mėtų arbatą, nes gera užsimerkus girdėti paukščius, paukščius, paukščius… Ir kokia palaima NEgirdėti bruzdelio ir šurmulio.
LENGVAS SUMUŠTINIS SU RIDIKĖLIAIS
2 sumuštiniai:
- 2 juodos duonos riekelės,
- gabalėlis minkšto sviesto,
- 2 salotos lapai,
- 2 – 3 ridikėliai,
- druskos, pipirų,
- šlakelis alyvuogių aliejaus.
Duonos riekelės užtepti sviestu, užkloti salotos lapu, uždėti griežinėliais supjaustytus ridikėlius, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti druska ir šviežiai maltais pipirais.
Jau žinau kokie pietūs ryt pasitiks ant stalo mane ir P. : kiaušinienė ant laužo su žolelėmis ir kumpiu, o šalia vitaminų ponai – ridikėliai.
***
Jaunystė:
O šito nebuvo – „kiaušinienė ant laužo su žolelėmis ir kumpiu, o šalia vitaminų ponai – ridikėliai” 😛
Štai ko netenki, kai moteris priversta dirbti darbus 😀 susimąstymas ateinančiai vasarai, ką? 😀