Anksčiau, kol dar nebuvau įsisukusi į interneto pasaulį ir nepažinojau nei vieno iš blog’erių, vis susimąstydavau, ką gi tas žmogus, kitam gale ekrano, šiaip veikia gyvenime. Kas per šiaip žmonės ir kas per šiaip veiklos sukasi aplink jį. Netgi atrodydavo, jog tas rašantysis gyvena kažkokį tobulą gyvenimą, kažkokiam tobulam bute, dirba kažkokį tobulą darbą ir dar turi kažkokius tobulus draugus. Žodžiu, kad jau tie rašantys gyvena taip, kaip kiti, namuose sėdėdami ir pele spragsėdami, gali tik pasvajoti.
Vėliau, kai ėmiausi įvairesnių veiklų, o darbotvarkės tapo užpildytos, mintys persisuko kitu kampu ir supratau, kad tie žmonės ne tobulus ir nulaižytus gyvenimus gyvena, o veikia, veikia ir dar kartą veikia arba tiesiog myli savo gyvenimus tokius, kokie yra. Ir nesiskundžia. O tu žmogeli, tik seilę varvini ir nieko nedarai, o jei nedarai, tai ir gyvenimas nuobodus, o jei nuobodus, tai kito tikrai įdomesnis, o jei kito įdomesnis, tai savojo nemyli.
Jei manęs paklaustų ar aš daug veikiu, tikriausiai pasakyčiau, kad ne. Bet noriu. Kaip gera draugė sakė, mano hobis, tai vaikščiojimas į darbo pokalbius. Tačiau iš vaikščiojimo, kaip ir iš blog’o, neišgyvensi, tuomet reikia daug stengtis ir daug laukti, sakyčiau tai netgi ugdo kantrybę. Žinoma, būtų galima viską spręsti paprasčiau – per pažįstamus, bet man, matai, ne lygis taip daryti. Norisi sau įrodyti, jog aplinka nėra sugadinta ir savo pastangomis galima pasiekti savo norus. Kažkada norėjau sėsti prie bendro stalo su maisto tinklaraštininkais, fotografuoti ir gyventi tą, tobulą žmogaus už ekrano gyvenimą. Ir ką jūs man? Rašau, fotografuoju ir už bendro stalo sėdu. Tik šiek tiek pastangų, tikslų ir kryptingos veiklos.
—————————————————————————————-
Gegužė buvo tokia greita, jog ir nespėjau susivokti, kad vasara čia pat. Imkit kavos, šiek tiek atsikvėpkit, apgalvokit, kas per mėnesis buvo jūsų galvose.
Vasariškas video, skatinantis draugus kviesti vakarienės. Juo dalinasi mano pastaruoju metu skaitomo tinklaraščio, „The Fresh Exchange” autorė.
Made inVilnius pasidalino mobiliųjų ūkininkų turgelių sąrašu. Nors mano turgelis – mano kaime, tačiau manau šis sąrašas pravers miestiečiams, kurie neturi savo ridikėlių lysvių.
Taip pat, pirmą kartą aplankiau mūsų geltoną bičių avilį įsitaisiusi po sena, žydinčia obelimi. Jei kam reikia adrenalino, išmėginkit ir jūs, nes nors ir šokau iš padangių, šis jausmas buvo kupinesnis baimės. Kai jos daužosi į aosauginį tinklelį, skrisdamos tiesiai į veidą, neatrodo labai juokinga. Tačiau neskaitant to, tai geras, įdomus ir kabinantis pojūtis. Pasisemti įkvėpimo padeda šis puikus video apie bites.
Eilėje stovi ir nori būti išbandyti: vaisiniai vasariški ledo kubeliai ir pomidorų sriuba su lietinių vėrinukais.
Vieno iš projekto „Be sienų” dalyvio emocijos užkopus į kelių kilometrų aukštį. Svajonių svajonė.
Pakankamai dažnai girdžiu perdėtą sovietmečio aukštinimą, jog tuo metu viskas buvo natūraliau, žmonės sveikesni, turbūt ir saulė skaisčiau švietė. Tad ilgai laukiau gero, visa tai paneigiančio straipsnio, kuris patvirtintu mano kritišką nuomonę, mano laimei, Rokiškis tinklaraščio autorius tokių pasidalino. Tad apie ekologiją sovietmečiu.
Straipsnis apie moteris lakūnes.
Tikiuosi vasarą lėksit atsipalaiduoti ir iš savęs išeiti į kokį nors muzikos festivalį. Štai čia 25 rekomenduojami muzikiniai ūžesiai šiais metais, iš tiek tikrai kiekvienas išsirinks savo skoniui.
Į Lietuvos muzikos padanges pastaruoju metu kyla nepilnametis jaunuolis – ba., kuris kaip tik neseniai pristatė naują savo klipą kūriniui „tai ne žmogus”.
Taip pat playlist’as vakarui ir Project Moon Circle, su daugiau geros muzikos. + Morning Tune
Filmai laukiantys savo eilės: Beast of The Southern Wild, The Company You Keep ir Sightseers.
Renginys – Švediško kino dienos. Filmai nemokamai.
Gegužės norai: tobula mašina keliauti, riedlentė, batai, suknelė, tokia vaflinė.
Mėnesio žodžiai:
„You will suceed because most peaole are lazy.„
„Anyone can be cool, but awesome takes practise.„
„– Anyone we know hates our idea…
– Anyone we know also hates their life…„
———————————————————————————–
O taip, aš irgi aplinkui tik ir girdžiu amžinus skundus, kad sovietmečiu buvo geriau, kokie mes vargšai, mums dabar nei darbo niekas nesuranda, nei buto kas duoda, ak kaip tada viskas buvo gerai. Trumpa ta žmonių atmintis. Arba tiesiog lietuviams gal niekad gerai nebus.
Aš manau, žmonės greit pamiršta. Čia didelė politinė diskusija apie „viskas nemokamai” ir kitą pusę, tremtį.
„Beasts of Southern Wild” labai rekomenduoju. Vienas geriausių filmų, kokius esu mačius. Žiūrėjau Kino pavasary, labai patiko 🙂
apie „ekologišką” sovietmetį irgi skaičiau, nors ir ne visą. Straipsnis gerai parašytas. Teisingai. Nors žmonių neperkalbėsi, jiems vis tiek anie laikai bus geresni, nors tu ką. Manau taip yra todėl, kad nieko nereikėjo tada pačiam galvot ir viskas buvo už tave nuspręsta – kur dirbsi, kur gyvensi…
Jau ir aš pažiūrėjau. Tikrai geras! 🙂
apie tuos anksčiau laikus, tai tiems, kuriems dabar sekasi, nesako, jog tuomet buvo geriau. Užburtas ratas 🙂
Aplinka nėra sugadinta ir savo pastangomis tikrai galima pasiekti savo norus! Pažįstu ne vieną žmogų, kurių pasiekimai darbuose tai įrodo 🙂 Svarbiausia, neprarask vilties! 🙂
Ačiū už paskatinimą. 😉 tikiu, kad galiausiai viskas bus taip, kaip noriu. Kaip draugė sako – viskas pasidaro darymosi būdu.