Šią vasarą atšokom dvejas vestuves. Su gražiomis jaunosiomis, skaniais tortais ir moterimis su aukštakulniais. O jei įvertinsim ir FB srautą, tai virtualiai tikrai pabuvojau bent dešimtyje. Ne kartą girdėjau ne vieną pasakymą, „tai žinoma, jau laikas buvo”, „tai kada jūs”, „jau reik”, „laikas nelaukia”… Ir taip vis susimąstydavau – tai kokia tą vestuvių esmė? Ar jų reikšmė sumenks jei susituoksi po laiko. Ar apskritai yra tas po laiko? Gal visgi čia tik tėvų kartos, kuri susituokė būdami 18 – 20 požiūris? Ir kas yra santuoka? Labai nesutikčiau, jog gyvendami kartu du mylintys žmonės, nesumainę aukso žiedų, yra mažiau svarbūs.
Neišvengimai pati susimąstau ar aš pati taip norėčiau? Ir suprantu, kad aš ne iš tų moterų, kurios nuolatos apie tai svajoja. Aš svajoju apie bendras atostogas ir šeštadienio rytus, bet tikrai ne apie baltą suknelę ar svečių sąrašus. Nereiktų susidaryti įspūdžio, jog visa tai aš menkinu. Tikrai ne. Man nuostabu matyti, kaip žmonės džiaugiasi savo šventėmis, man gera juos sveikinti ir džiaugtis kartu. Tai tiesiog mintys, jog aš pati noriu rinktis asmeniškai. Pagal save. Ne pagal laiką, amžių gimdyti vaikus, normas ar giminaičių norus. Nemanau, jog man yra kažkoks laikas į kurį galiu pavėluoti, nes visgi tai tik mano gyvenimas/mūsų gyvenimas.
Esu girdėjusi ir tokių minčių, jog šliubo neima tie, kas vengia atsakomybės, ruošiasi kažkur tai bėgti nuo viens kito (vis galvoju kur tą slaptoji vieta?), tie kas gyvena nerūpestingai ir visus kitus argumentus, kurie tenori apibrėžti, kokie tai kažkodėl nestabilūs santykiai dėl to. Ką galiu pasakyti? Jei žmogus nori bėgti – jo niekas nesulaikys, jei žmogus neturi atsakomybės – po vienos akimirkos jos neįgauna ir t.t. Visgi manyčiau pirmas ir svarbiausias dalykas – tai žmonių ryšys, pasitikėjimas ir bendras tikslas. Jei to nėra be žiedų, nebus ir su žiedais. Tik, kad žiedas brangiai kainuos.
Santuokos privalumai man niekaip nesiasocijuoja su tarpusavio bendravimu, ryšiu, viens kito palaikymu. Visa tai turi būti ir be jos. Bet santuoka turi kitą aspektą – jog visas pasaulis pripažins, kad vienas kitam esat pirmieji asmenys ir tuomet, kai nelaimė ištiks, ir jei kas nors į baltuosius rūmus pakvies. Uždeda ženklą, kuris suteikia saugumą keliaujant. Ir visas šis pripažinimas yra tikrasis bonusas. Santuoka yra, kaip išorinis kevalas matomas kitiems. O patys žmonės gali susituokti dviese tylomis, su svarbiausiais žmogiškais pažadais, be procesijų ir parašų. Nes būtent tokia sąjunga ir yra pati svarbiausia. Ir jokie kevalai neapsaugos, jei vidinė sąjunga neegzistuos.
Gal su tokiu požiūriu vėliau niekada ir neprigyvensiu auksinių vestuvių metinių, nes pernelyg lauksiu. Bet man vis dar svarbiau santykiai iš esmės, nei laikas kažką daryti. O kai kils didelis noras kažko imtis, tai nebus nei dėl giminės, nei dėl patarimų spausti savo vyrą. Tai bus, nes ateis tokia akimirka.
Noriu pasidžiaugti visais tais, kas šį žingsnį žengia. Ir tikiuosi, jog tas žingsnis pilnas vidinio jausmo, kad norit iki pat širdies gelmių. Galiausiai gyvenime padės ne žiedai, o tarpusavio klausymas, dar svarbiau tarpusavio kalbėjimas ir mėginimas viens kitą suprasti. Nekeiskim vieni kitų per daug, nes su savęs kopijomis gyventi bus labai neįdomu.
Meilės jums!
Meilės sausainiai su aviečių džemu
Pilna lėkštė sausainių:
- 260 g miltų,
- 30 g krakmolo,
- 1/4 arb. š. druskos,
- 185 g kambario temperatūros sviesto,
- 1 citrinos žievelės,
- 250 g sviesto,
- 1 kiaušinio,
- 1 kiaušinio trynio,
- aviečių džemo.
Gaminimas:
1. Miltus, krakmolą ir druską sumaišykite dubenėlyje.
2. Kitame dubenyje išplakite sviestą ir nutarkuotą citrinos žievelę iki purumo. Sudėkite kiaušinius ir dar kartą gerai išplakite.
3. Suberkite į sviesto plakinį miltų mišinį ir viską lėtai plakite iki vientisos masės. Gauta tešlą padalinkite į tris dalis, iš kiekvienos suformuokite apskritimą ir ji šiek tiek suplokite (taip bus vėliau lengviau kočioti), įvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms arba į šaldiklį valandai. Tešla turi sutvirtėti, sustingti, tačiau netapti ledinė, jei dedate į šaldiklį.
4. Atkirpkite du lapus kepimo popieriaus – tarp jų kočiosite tešlą.
5. Išsiimkite vieną tešlos gabalėlį, dėkite tarp miltais pabarstytų kepimo popieriaus lapų ir iškočiokite. Labai plonai nekočiokite, kadangi tešla greitai šyla ir bus sunku su ja dirbti.
6. Iš iškočiotos tešlos išspauskite sausainių formeles: vieną pilną, kitą su forma per vidurį. Dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skartos ir kepkite 180 ‘C ~ 8 min. Sausainiai turi likti šviesūs, o ne ruduoti.
7. Tai atlikite su visa tešla. Kol tešlos nenaudojote – laikykite ją šaldytuve arba šaldiklyje. Liekančias dalis po kočiojimo, taip pat suformuokite į plokščią apskritimą ir vėl dėkite į šaldiklį, kol nesiimsite jos kočioti. Tešla iš ties minkšta, tad daug lengviau ir privalu dirbti, kai ji šalta.
Patarimai:
- Galite rinktis bet kokį jums patinkantį džemą, tačiau svarbiausia, jog jis būtų tirštas. Netekėtų ir išlaikytų forma. Dažniausiai tam tinka aviečių, serbentų, apelsinų, obuolių džemas. Taip pat pirktiniai džemai dažnai būna tirštesni dėl papildomų priedų.
Parašykite komentarą