Mėlynių keksiukai

Kelionė tarpmiestiniu mikriuku:
– …
– Taip taip, Anglijoj kitokie žmonės, visi šypsosi, malonūs, nuoširdūs.
– Čia tikrai kitaip, kiekvienas tik, kad sau.
– Ten jei kas blogai iš kart tau padės.
– Reiktų, kad ir pas mus taip būtų. O kaip mokslas ten?
– Na sako labiau apsimoka baigti mokslus čia ir tada ten toliau mokytis, nes pas mus vidurinis geresnis.
– Rimtai?! Niekaip nebūčiau patikėjus, kad Lietuvoje gali būti geresnis. Bet va. Aukštasis tai ten geriau, pas mus kiek kainuoja juk…
–  Tai jau taip.  Ir kokybė kita čia…
– …

Tai pokalbis tarp merginos, kuri grįžo po poros savaičių Anglijoje (tėvai ten dirbantys, tačiau ji tikriausiai visai nesiorientuoja britiškoje kultūroje, kurioje daug oficialumo, o ne nuoširdumo ir šypsena nebūtinai reiškia, kad tam žmogui patinki) bei vidutinio amžiaus moters (kurį niekada ten nebuvo ir visiškai nenusimano mokslo kainose užsienyje). Nesupratau tik vieno, kaip žmogus gali visą 45min. kelionę (non stop) tik skųstis?! Kaip blogai čia ir vis žvilgčioti kažkur tolyn, už jūrų marių, kur aukso kalnai ir šampano upės teka. Kodėl nepradėjus nuo savęs ir netapus maloniai čia ir dabar savo sodžiui, kur tave supa mylimi žmonės? Nieks netrukdo padėti suklupusiam ir atsakyti klausiančiajam.

Manau taip – žmogus, kuris visai neturi savo nuomonės, turi masės nuomonę – čia viskas blogai (visiškai viskas), ten (kažkur toli nuo čia, kur niekad nebuvai ir matyt nebūsi) yra šimteriopai geriau. Ir kartais nei vieno rimto, aiškaus argumento, kas ten toli tokio stebuklingo? Juk nuvykus, tau niekas į rankas pinigų neįduoda, o kojų taip pat nepuola bučiuoti.
Taip, čia gimtinėj, pas mus daug sumaišties, daug dalykų keliančių klausimus ir nemalonius jausmus. Bet nejau kai kurie tokie beviltiški, kad nesugeba surasti jokios laimės, jei negali turėti didelių vilų?  jachtų? D&G rūbų iš naujausios kolekcijos? ar viso kito ką gali nusipirkti už pinigus ar didelius pinigus.
Kartais, žmogau, kaltas tu pats, ne vien aplinka. Jei nemėgini daryti kažko kitaip, o tik gyveni skundų maiše, kaip po velnių čia blogai – tai jau tavo problema, tik tavo. O jei darai ir tau vis pakiša koja, taip, tu jau turi teisę skųstis.

Ne, aš ne patriotė, tik pyktinuosi tokiu pasirinkimu.
(išsiliejau – palengvėjo)

~

O dabar – skanūs mėlynių keksiukai. Labai labai purūs, labai labai minkšti ir laba labai paprasti.

~10 keksiukų (~8 cm skersmens formelėse):

• 125 g sviesto,
• 100g cukraus,
• 1 žiupsnelis druskos,
• 3 kiaušiniai,
• 150 g miltų,
• 1 a. š. kepimo miltelių,
• 400 g mėlynių,
• cukraus pudros.

1.  Nuplauti mėlynes, nuvarvinti ir nusausinti.

2.  Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi ir druska.

3.  Įmušti kiaušinius ir plakti, kol cukrus ištirps.

4.  Sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir gerai įplakti į masę. Tešla gaunasi labai puri ir išlaikanti savo forma.

5.  Ištepti formeles sviestu, pabarstyti miltais, sudėti tešlą, ant viršaus uždėti mėlynių, šiek tiek jas įspausti.

6.  Kepti 180 – 200’C 30min. Iškepus išimti ir atvėsinti ant grotelių. Atvėsusius keksiukus apibarstyti cukraus pudra.

Skanaus ♥