Italija. Ech…
Norėčiau, jog tik spragtelėjus pirštais ten atsirasčiau. O ten atsiradus pulčiau į vynuogynus. Vaikščiočiau tarp didelių raudonų vynuogių kekių, sename rūsyje sustatyto vyno statinių, pagyvenęs italas man pasakotų koks vynas kvapniausias, kuo tas geresnis už aną arba kodėl taip, o ne kitaip. Galiausiai vakarėjant, ramiai su pasimėgavimu jį ragaučiau, iš didelės taurės. Ir laukčiau ryto, kai mane pasitiktų ekspresso kava. O gal latte? Cappuccino? Macchijato? Caffe con panna?
O vėliau pietūs. Lazanija? Rissoto? Pasta? Ravioli? Pica? Minestrone?
Pasilepinimui tiramisu, panna cotta, migdoliniai pyragaičiai, figų pyragas, triufeliai, biscotti, ryžių pudingas, zuccotto…
Derėtų nepamiršti ir sūrių!
Neišsenkamos galybės to, ką galimą pauostyti, paskanauti, išmėginti. Galima vardinti ir vardinti kiek visko būtų verta išragauti. Juk manoma, jog vien pastos Italijoje yra gaminama apie 600 rūšių. Matyt visa ta įvairovė mane ir paperka. Ir drąsiai teigiu, jog mano mėgstamiausia virtuvė, tai itališka virtuvė. (Labai apsidžiaugčiau gavus Jamie Oliver knyga „Mano Italija”, tarp kitko.)
Italijos virtuvė labai įvairi. Joje gausu ne tik makaronų, bet ir daržovių, vaisių, žuvies, sūrio patiekalų. Jos maistas ganėtinai lengvas ir ji laikoma viena sveikiausių virtuvių.
O žaviausia jų pietų ar vakarienės dalis ta, jog jie valgo prie didelio stalo, neskubėdami, kartu su visa šeima. Tai mūsų krašte retai jau kur beužtiksi. Visi skubam, lekiam. Taip ir pamirštam, jog dar ir Tikrai Gyventi reikia.
Taigi vaigi, o dabar minestrone. Tai itališka sriuba, kuri pasižymi gausybe ingridijentų ir variantų. Dažniausiai į jos sudėti įeina pupelės, svogūnai, porai, morkos, sultinys ir pomidorai. Taip pat ji gali būti gaminama su makaronais ar ryžiais. Nėra vieno tikslaus minestronės recepto, tai iš ko ji bus gaminama dažnai priklauso nuo esamo sezono, produktų išteklių.
- 500 g bulvių,
- 1 poras,
- 200 g morkų,
- 250 g cukinijos (1 nedidelė),
- 500 g pomidorų,
- 2 saliero stiebai,
- 1 svogūnas,
- 1 1/2 l mėsos sultinio*,
- 4 v. š. aliejaus,
- 1/2 saujos petražolių,
- saujos baziliko,
- 50 g parmezano (ar kito kietesnio sūrio),
- druskos, juodųjų pipirų pagal skonį.
1. Nuluptas bulves supjaustyti kubeliais (kaip įprastai sriubai), porą griežinėliais, cukiniją ir morkas pusžiedžiais.
2. Pomidorus nuplikyti, nulupti jų odelę. Perpjauti per pusę, išimti sėklas (jų nereikės) ir likusią pomidoro dalį supjaustyti stambiais gabalėliais.
3. Salierą supjaustyti 0,5 cm ilgio gabalėliais. Svogūną smulkiai sukapoti.
4. Viename puode užvirti sultinį. Kitame pakaitinti aliejų, ,jame apkepinti svogūnus. Paeiliui dėti salierą, morkas, cukiniją ir porą. Viską trumpai apkepinti.
5. Supilti karštą sultinį į daržoves. Įdėti bulves, pomidorus ir pavirti ~30min.
6. Sudėti smulkiai sukapotas petražoles ir bazilikus. Įdėti druskos ir pipirų pagal skonį. Nukelti nuo ugnies.
7. Patiekti su tarkuotu sūriu ir itališka duona (ciabatta).
*Galima naudoti sultinio kubelius, bet aš sultinį gaminau pati. 2 l vandens ~45 min. paviriau mėsos kauliukus su druska, pipirų žirneliais ir lauro lapais. Išvirusį sultinį perkošiau. Natūraliau ir skaniau.
Delizioso!
Ignė says
Hihi siandien kadangi pasakojai apie sriuba specialiai norejau paskaityti kokia ta sriuba 🙂 skamba skaniai.. savaitgali pabandysiu pasigamint 🙂 ..Mm o kalbant apie Italija ir jos maista prisiminiau toki filma Valgyk.Melskis.Mylek jei nematei rekomenduoju kada paziuret 🙂