Labai laukiau rudens, kaip kavos pertraukos, naujo daikto ar išsikraustymo į miestą prieš kelis metus. Nes jei kas manęs paklausia, kokia buvo mano vasara, man nesiverčia liežuvis kažką pasakyti. Veikiau, buvau, daug gamtos, draugų, vakarinių maudynių upėje, žiogų, pirčių, knygų. Kad ir kaip, atrodė, kad viskas krenta iš rankų ir pirmą kartą gyvenimą susidūriau su neliūdimais, kurie užkrito viena po kito. Niekaip neradau darbo, neradau pagrindinės veiklos, pašlijo santykiai, neradau sau vietos, nusivyliau, negavau kelionės, nesupratau ką darau ne taip, pakirto pasitikėjimą savimi. Žodžiu, skylė. Ir lauktai ar nelauktai, viskas ėmė spręstis ir gulti į savas vietas. Gal ir ne taip greitai, kaip galėtų, bet sako: neskubėk ir būsi pirmas.
Pastebėjau, kad ir gaminti nėra įkvėpimo be teigiamų minčių ir meilės. Iš lėto pasimiršo ir įvairūs ritualai: pyragai namuose šeštadienio popietėmis, sekmadienio eksperimentiniai pietūs, blynų rytai bute draugams, sausainiai iš namų orkaitės į draugų rankas, arbatos pertraukėlės. Dingo prieskoniais kvepiantys pietūs, šokoladiniai desertai, naujų receptų bandymai. Žingsnis po žingsnio mano virtuvę užėmė taisyklė – paprastai ir greitai. Arba pomidorai ir makaronai. Įsivyravo tiesioginė priklausomybė nuo mano nuotaikos ir patiekalo lėkštėje. Kadangi pomidorų sezonas baigiasi, reikia imtis naujo požiūrio ir veiksmų: viriau moliūgų uogienę, gaminau pietus sau ir žmogui, skrudinu duona ir kepu kiaušinius pusryčiams, renku naujus receptus į eilę ir vėl imu kvaršint galvą, kaip gaila, kad mieste neturiu geros orkaitės. Ir pagalvoju, jei galiu gaminti ir valgyti, viskas jau daug geriau.
Turiu labai daug laiko jums užimsiančios pertraukos sąrašą. Ne dėl pačio sąrašo ilgumo, o dėl didelio skaičiaus vaizdinės medžiagos (mat daug dokumentikos sužiūriu).
Žako Fresko paskaita koledže, apie tai mūsų visuomenę, pasaulio suvokimą ir kad viskas slypi mūsų mąstyme. Jo paklausius, galbūt trasite naujas akis matyti visa, kas supa.
Pabuvus ir šiek tiek pabendravus su Taste Map porele man kilo didelis noras įsigilinti į kavą – iš kur, kaip, kiek. Atradau puikią trijų dalių dokumentiką: 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis.
Vice kanalas dažnai pasiūlo kabinančios dokumentikos. Šį kartą apie interneto herojus katinus – Lil Bub & Frienz.
Video apie žmogų gyvenanti Aliaskos gilumoje. Nedaug civilizacijos, medžioklė ir trobelė.
Filmai: The woman, Silver Linings Playbook, Django Unchained, Passion Movie, The Rum Diary.
Keli vyrukai rengia įdomius žygius ir pramogas, tiek kompanijoms, tiek vaikų stovykloms – Rimti Žygiai.
Atlikėjas ir vokalas – Tom Waits.
Vilnos gaminių parduotuvėlė „Nešalta„.
Puslapis apie kūrybiškumą, kūrybą ir visa kita, kas su tuo susiję – Creativity Post.
Žodžiai:
„Those who criticize our generation forget who raised it”
Naujas paaugęs „Debesų” numeris (jau du metai žurnalui!)
Kelionių tinklaraštis Entouriste.
Vimeo vaizdai: Lubna Chowdhary // Artist Profile, The Innovation of Loneliness, Petit Bus Rouge Trailer.
————————————————————————————————————————–
MOLIŪGŲ UOGIENĖ
Šešiems 1/2 l stiklainiams:
3 kg 200 g nulupto moliūgo,
1 kg 700 g cukraus,
3 didelių mandarinų sultys,
1 a. š. cinamono,
1 a. š. imbiero,
3/4 a. š. maltų gvazdikėlių.
Gaminimas:
1. Moliūgus supjaustyti nedideliais kubeliais, sudėti į skardą ir kepti 190 ‘C maždaug 20 min., kol moliūgai suminkštės.
2. Iškepusius moliūgus sudėti į puodą, suberti cukrų ir užvirti.
3. Į užvirusią masę supilti sultis ir suberti visus prieskonius. Virti atidengus, tam, kad sutirštėtų, maždaug 1 val. Jei manote, kad uogienė dar per skysta, pavirkite šiek tiek ilgiau.
4. Supilstykite uogienę į sterilius stiklainius.
Pastabos:
Dėkite prieskonių tiek ir tokių, kuriuos mėgstate.
Galite naudoti apelsinų ar citrinų sultis bei jų žieveles.
——————————————————————————————————————————————————
Puikiai suprantu – aš irgi pagal nuotaiką gaminu dažniausiai. O kasdienybėje – kiaušinienė, sumuštiniai ir ryžių/makaronų maklė. Be to ir šiaip – vasarą reikia paatostogauti 🙂
O uogienė tikrai žinau, kad skani – pernai Beata buvo padovanojusi moliūgienės, tai greit baigėsi 🙂
Indre, turbūt tu teisingai sakai 🙂 va rudenėja, atgal į virtuvę ridentis imu.
…koks nuostabus filmas apie Kavą… gera žiūrėti į žmones mylinčius savo darbą: kažkaip pas mus retai pamatysi tokias spindinčias akis ir išgirsi laimingus balsus… su kokia aistra jie visi kalba… užsimaniau tapti Barista ;P
tik gal ne L…
…kaip bebuvę, labai Ačiū už nuorodas