Drrr… Žadintuvas. Tingus mostas link jo. Išjungta. Tylu. Mintyse sunkiausia dilema „eit ar ne?”. Pasidavimas. Niekur neinu. Prabėga 5 minutės. Pabunda sąžinė. Kaip visada ne laiku, ne vietoje ir apskritai be reikalo. Gilus įkvėpimas. Kaire koja imu siekti vėsių kambario grindų. Per kūną nubėga šiurpuliai. Sėdžiu susivėlus, su pižama, su tingumu ir išdavike sąžine.
Velku kojas per žemę. Nustoju vilkti, nes yra kam labiau pasisekė – kas dar miega. Vėsus vanduo, dantų šepetėlis, balinanti dantų pasta (deja, neišpildanti savo paskirties – balinti), dušas, džiovintuvas. Visur kvepia šampūnu. Jau jaučiuosi geriau, pilnai atmerkiu akis ir kiek rangiau keliu kojas. Skubom išsirinkti rūbai jau savo vietose. Kremas, tušas, kitas kremas, lūpų balzamas… Smeigtukai, segtukai, špilkutės – susuktas kuodas. Veidrodyje nebematyti miego pėdsakų. Laikas pradėti darbadienį.
Stipri žalia arbata nubudinanti kūną, avižiniai dribsniai su vaisiais, jogurtas, šaldytos mėlynės, sūrelis. Ir visam tam net pusvalandis. Lėto valgymo. Jokio kimšimo padrikai ir skubėjimo.
Kūnas pasiruošęs, mintys taip pat.
Veidai, šypsenos, pokalbiai ir naujos idėjos. Nauja diena.
~
Nesuprantu kaip mano mokykliniai pusryčiai galėjo apsiriboti tik arbata ir sūreliu (geriausiu atveju varganu sumuštiniu). Dabar be pusryčių – nė iš vietos.
Tad šį kartą bandelės rytui, paprastos ir sočios. Pritaikomos kiekvieno skoniui.
15 bandelių:
- 500g miltų (Karališkų – 405D),
- 1 pokelis tirpių mielių,
- 1 a. š. druskos,
- 250 ml šilto vandens,
- 1 kiaušinis.
1. Dubenyje sumaišyti miltus, druską ir mieles. Viduryje padaryti duobutę, į ją įmušti kiaušinį bei supilti vandenį. Viską išmaišyti ir gerai išminkyti iki vientisos masės.
2. Gautą tešlą laikyti šiltai, kol ji padvigubės. Tai trūks ~1 val. Tuomet į ją įmaišyti pasirinktus priedus* ir išvolioti stambią juostą (kaip dešrą). Ją padalinti į 15 dalių ir iš kiekvienos dalies formuoti apvalią bandelę.
3. Bandeles sudėti į skardą padengtą kepimo popieriumi, pateptu riebalais. Palikti jas 10 min. pakilti.
4. Pakilusias bandeles aptepti pienu ir pabarstyti norimais priedais*. Kepti 200’C ~45 min, kol gražiai paruduos.
*PRIEDAI:
Aguoninės/sezaminės bandelės – pakilusias ir pienu apteptas bandeles apibarstyti aguonomis arba sezamo sėklomis. Iškeps visiškai paprastos rytinės bandelės, kurios labai skanios su sviestu ir uogiene.
Sūrio bandelės – bandelėms įpusėjus kepti (po ~25 min.) jas apibarstyti tarkuotu sūriu ir leisti toliau kepti.
Saldžios bandelės – į pakilusią tešlą įminkyti 4 v. š. cukraus pudros. Suformuoti bandeles ir aptepus pienu apibarstyti skaldytais migdolais ir perliniu cukrumi (skirtu barstymui).
Svogūninės bandelės – 2 nedidelius smulkiai supjaustytus svogūnus apkepti aliejuje ir įminkyti į pakilusią tešlą. Aptepus pienu šiek tiek apibarstyti kmynais. Šios bandelės būtų skanios su tepamu sūreliu ar kumpio gabalėliu.
Riešutų ir spanguolių bandelės – į pakilusią tešlą įminkyti saują kapotų riešutų (naudojau žemės ir anakardžio riešutus) bei saują džiovintų spanguolių (galima keisti razinos ar džiovintomis slyvomis). Tik aptepti pienu.
Šioms bandelėms tiktų posakis – genialumas slypi paprastume.
Skanaus !
***
„I’d like mornings better if they started later.”
Author Unknown
Eh, nuo tos įžangos net šiurpuliukai nubėgo. Tik kad mano sąžinė kartais atsibusdavo ne po penkių minučių, o po gerų trijų valandų 😀
Norėčiau išmokti valgyti sočius pusryčius, bet niekaip neišeina. Maksimum jogurtas su vaisiais arba kekso gabaliukas su arbata 🙂
Mano sąžinė taip pat kartais išeina atostogų :D.
O pusryčiai pas mane sotūs tik nuo šių metų ir neįsivaizduoju kaip man tai pavyko. Anksčiau pusryčių laikas tęsdavosi 3-5 min. Prabėgom.
…aha, beveik prancuziskai…:)…
Jau rezgu planus prancūziškiems rageliams 😉
Mano pusryčiai iki šiol kažkur klaidžioja 🙂 Valgau juos tik savaitgaliais.
O bandelės tai žinau, kad skanios. Ypač svogūninės 🙂
Savaitgaliais manoji diena prasideda jau nuo pietų, anksti iš lovos išlipti – sunki užduotis :D.
Taip, svogūninės buvo super. Dar kumpio gabalėlių į jas įdėsiu kitą kartą.
Tai va, su šitom bandelėm tai visiškas mano ‘krachas’ buvo…
Sužinojau, kad nemoku iškepti bandelių :((
Viskas tuo prasidėjo, kad tešla neiškilo (tik laaabai truputį), buvo lipni kaip lipalas, dėjau dar žiauriai daug miltų, kol pagaliau gavosi kažkas minkomo, bet vis tiek- labai sunku buvo jas formuoti.
Bekepant tai viskas skaniai atrodė, bet išėmus bandelės tapo kietos kaip akmuo (tikrąja to žodžio prasme), net su peiliu itin sunkiai pjaustėsi. Vidus tai tikrai skanus, mielinis…. Bet pluta tai neįkandama.
Gal reiktų vandenį keisti pienu, ar mieles tirpdyti skystyje…. 🙂
P.S. Net ir liaudiški būdai, kaip ‘uždengimas rankšluosčiu’ nepadėjo.
Galbūt skirtingos orkaitės skirtingai kepa ir tiesiog per ilgai kepė, o viršus per stipriai apskrudo? Nors iš tiesų man sunku paaiškinti kodėl taip galėjo įvykti. Su mieline tešla darbuotis man gavosi tik iš ‘kažkelinto’ karto (kol galiausiai pajauti ko jai trūkta ir gali taisyti padėtį), o dėl mielių, galima mėginti naudoti šviežias mieles ir jas tirpdyti šiltame piene su šaukšteliu cukraus.
Tai va as vakar jas irgi kepiau ir man lygiai tas pats, kaip ir Gabrielei gavosi, tesla buvo lipni, bet as miltu nedejau daugiau, tai man labai graziai iskilo 🙂 O kai voliojau ta „desra” tai pabarsciau stala miltais, kad neliptu, bet kai iskepiau tai jos man irgi buvo labai jau kietos, bet su peiliu ejo perpjauti 🙂 O siaip tai labai skanios, tai siandien vel kepsiu tik zymiai trumpiau, nes man jos jau po 25 minuciu buvo graziai parudavusios, o po 35 min jau buvo padege krasteliai degti, tai ir istraukiau lauk 🙂 Tai manau, kad bandeliu kepimo laikas priklauso nuo to kokia orkaite namuose turim 🙂
Tai va pamirsau pasigirti kaip sekesi antra karta kepti sitas bandeles ir galiu pasakyti, kad antras kartas nemelavo ir bandeles gavosi nuostabios 🙂 Ir tesla labai puikiai issiminke (nelipo prie ranku) ir iskepe normaliai 🙂 Kepiau tik 30 minuciu (apie 20 minuciu kepiau kaip parasyta 200’C, o likusi laika kepiau 150’C). Siulau ir Gabrielei pabandyti dar karta tas bandeles issikepti, gal ir jai pavyks tesla uzminkyti ir jas iskepti 🙂