Visi taškai ant i, dveji metai ir varškėtukai

Jei ne worpress žinutė, tikriausiai nė nebūčiau prisiminusi, jog štai, net dveji metai, kai šis puslapis gyvuoja. Dveji, jau ne vieneri – paaugęs, patobulėjęs, kaip koks savas vaikas. O vaikams reikia priežiūros, glostymų ir meilės, tačiau kaip ir daugeliui šiuolaikinių tėvų, sunku skirti pakankamai daug laiko, kad viskas būtų taip, kaip mintyse norėtum. Šiuo atžvilgiu tai daug kokybiškų receptų ir malonių skaityti sakinių.

2012 metai „Skanioms dienoms” buvo nuotykių, minčių, lūžių, depresijų ir galiausiai ramybės metas. Malonu žvelgti atgal ir matyti, jog kažkas keičiasi, jog gyvenimas juda ir nestovi, kaip koks prūdas pilnas varlių kaimo pakrašty. Tikriausiai nieko blogiau nebūtų nei peržvelgti kas nutiko per pastarąjį metą ir suprasti, jog sėdi savo komforto oazėje ir bijai koją iškišti, todėl nyč niekas neapsivertė aukštyn kojomis. Kilo mintis, jog tikriausiai senesni žmonės (ir nebūtinai), skundžiasi, jog anksčiau va tai laikai buvo, kadangi dabar nieko nekeičia, sėdi samanom ir kerpėm apaugę, kaip Maironio Trakų pilis. O kai niekas nesikeičia, tai juk tikrai buvo anksčiau kažkada už jūrų marių geriau, kur kažkas pasikeisdavo.

Dažniausiai, kai pasibarstau pažadais, vėliau jaučiu ne malonumą, o pareigą juos įvykdyti, tad geriau ne pažadais, o pastarųjų metų pasiekimais pasidalinsiu. Ne, neatidariau restorano, nepabaigiau Žirmūnų verslo centro kulinarinių kursų, taip ir neišmokau kepti mėsos taip kaip reikia, neturiu darbo, bet juk sako – laimę galima rasti ir smulkmenose, tad pasidžiaugsiu savo lėtais malonumais salyginai greitame gyvenime.

Visų pirma, vienas didžiausių džiaugsmų tiek sielai, tiek skoniui – žemynas užu Atlanto, kuris leido ne tik suprasti, kas yra tikrai Meksikietiška virtuvė, bet ir atrasti man mažai naudojamus prieskonius bei produktus. Atradau su kuo derinamos levandos, jelapeno (anot lietuvių chalapos) pipirai, kokie nuostabūs tie stori purūs amerikietiški blynai su klevu sirupu, ką reiškia tikras pusryčių omletas. Pajaučiau aukštus kalnus, saulę, ilgą kelią vedantį į niekur, lietų, darbą virtuvėje, amerikietišką temperamentą, kantrybę ir pasitikėjimą savo bendražygiu, skrydžius lėktuvu ir keliavimą vadovaujantis atlasu. Daug daug visko nutiko, viskas liko neišdilsiančiuose prisiminimuose bei atsispindi naujuose tiksluose. 

Šiais metais keičiausi ne tik aš, mano gyvenimo niuansai ar nuotaikos – draugų taip pat. Ir nieko nėra geriau, kaip rasa po kojomis vasaros rytą ar pyragai Kalėdų vakarą, kai šalia tavęs tau brangūs veidai. Ir nesvarbu ar tavo draugas už devynių kalnų, ar čia pat kaimynystėje už poros namų, niekada nesijausi vienas. Beje, įdomus metas aplink tvyro: a) meilė ir gyvenimo kartu tendencija; b) karjera, darbas ir kitos bent kiek prasmės turinčios veiklos, kurios turėtų atsipirkti ateityje. Galiausiai visi prigyvena tą amžių, tą metą, kai jau paskutinės minutės tiksi, kada galutinai išsirisim iš tų kiaušinių, kuriuose mes gyvenome, o vėliau jautėmės laikomi tėvų. Kai žinau, kaip gyvenimai pasikeitė per vienus metus, tai net nekantrauju, kokia nauja banga nustebins atėję.

Galiausiai ir kulinare kryptimi judu į priekį. Išrankiau renkuosi receptus, stipriau išlavinau skonio receptorius, patobulėjau fotografijoje ir išmokau teigiama linkmę nukreipti įkvėpimą. Viliuosi, ranką prie širdies pridėjus, kad nesustosiu ir įveiksiu kitus, tyliai mintyse sau išsikeltus, tikslus. Kokie jie – „Skanios dienos” parodys.

Kad nauji metai būtų geri ir visos skolos atiduotos, noriu sudėti visus taškus ant i. Užsilikęs darbas, jau kurį laiką gulintis tarp įrašų, kaip juodraštis – žaidimas vienuolika. Kas nesusipažinę, tai virusinis žaidimas, kuomet turi parašyti 11 teiginių apie save ir atsakyti į kitų blog’erių užduotus klausimus. Jei ne tai, jog man buvo malonu skaityti apie kitus tinklaraščių autorius, tikriausiai būčiau spjovus į tokį žaidimą, nes pirma mintis buvo „Žaidimas siųsk, persiųsk? WTF?!”. O bet tačiau, smalsu ir malonu iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurių mintis dažnai skaitau. Tad, kodėl nepasiduoti tokiai bangai? Žemiau jūsų laukia 11 teiginių ir net 33 atsakymai. 

1. Bute neturiu TV. Taip pat galvojau, kad “24 valandos” yra pati kvailiausia laida ever, bet tada pamačiau “Radži ieško žmonos”.
   
2. Kartais manau, jog esu gamtos vaikas, o tada suprantu, kad man ir mieste gerai. Manau turi būti balansas tarp to ir ano.
3. Esu ciniška.
4. Vidutiniškai per dieną išgeriu 5 puodelius arbatos ir 1 kavos.
5. Baltas pusiau saldus vynas visada geriau už raudoną vyną.
6. Manau, kad žmonės iš mažesnių miestelių yra subtilesni.
7. Mano katės vardas Rasa, kai kuriuos tai stebina. 
8. Neįsivaizduoju vasaros be vakarėlių po atviru dangumi.
9. Nemėgstu kepenėlių ir riebios mėsos. 
10. Mokėčiau už gėrimą porą litų daugiau, jei jis būtų gražiame butelyje ir papildytų mūsų kolekciją.
11. Gaminti virtuvėje man labiausiai patinka vienai, kuomet esu su savo mintimis ir nieks neklausinėja „ką čia darai?” + gerai muzikai skambant. 

“Maža, raudona virtuvė” klausimai:

1. Kiek dabar valandų?
18.45

2. Ar mėgsti keliauti?
Mėgstu. Gaila ne taip dažnai tenka, kaip norėčiau, tačiau mano vienas iš gyvenimo tikslų, skirti kuo daugiau laiko pasaulio pažinimui.

3. Ko nemėgsti daryti?
Nemėgstu skusti bulvių. Ir tvarkytis, kai ‘reikia’.

4. Kas auga pas tave ant palangės?
Smulkiais žiedais geltona ir stambiais violetinė orchidėjos bei du kaktusai. 

5. Mėgstamiausias patiekalas iš tavo blogo. Pavadinimas.
Labai šokoladinis pyragas, nes jis tikrai labai šokoladinis.

6. Kadangi greit šventės, tai kokia dovana tave pradžiugintų?
Mano pradžiugina visos dovanos: nuo malonaus raštelio iki elektrinio virdulio. Maloniausia tuomet, kai žmogus dovanoja nuoširdžiai, o iš dovanos matai, kad jis tave pažįsta.

7. Ar kada nors yra išsipildžiusi tavo svajonė?
Dėka draugų ji išsipildė net du kartus: 18-mečio proga, kai graudinausi mašinoje, nes „Regitroje” neleido laikyti teisių, o po kelių valandų jau šokau parašiutu iš 3 km aukščio bei 20 gimtadienio proga netikėtas pasivažinėjimas į tatuiruočių saloną. Ir dar viena svajonė – vasara Amerikoje. Mano svajonės tampa tikslais, kurių link stengiuosi gyventi, o ne svajoti po antklode vakarais ar check’inti FB kaip kitiems sekasi.

8. Dažniausiai naudojamas virtuvės įrankis. Koks jis?
Matyt peilis. Arba mentelė.

9. Mėgstamiausias metų laikas?
Vasara vasara vasara. Ir dėl oro, ir dėl nuotaikos ir dėl jausmo. Dėl žvaigždžių, laužų, žemuogių, šiltnamio ir vienkiemio.

10. Ar darai rytinę mankštą?
Tikrai norėčiau, bet…

11. Kokios spalvos tavo virtuvė?
Turiu dvi virtuves. Pas mama ji oranžinė, o studentiškoji ruda.

———————————————–

“Prieskonio pasaka” klausimus:

1. Skaniausias pusryčių patiekalas?
Šviežios bandelės riekelė užtepta trintomis, vakar rinktomis žemuogėmis.

2. Kam jauti didelę silpnybę?
Gerai muzikai, vynui, dūmams, mažiems užkandžiams ir kalėdinėms lemputėms.

3. Ko šiuo metu labiausiai norėtum?
Intensyvios kelionės Brazilijoje.

4. Ką norėtum išmokti?
Rašyti straipsnius – aiškiai, rišliai ir įdomiai. Bei kepti mėsą, skirti visas žoleles. Dar vienas iš didelių noru – tinkamai tvarkyti savo laiką.

5. Ko labiausiai bijai?
Senatvės.

6. Labiau patinka valgyti kavinėje, restorane, ar maistą gamintis namie?
Mėgstu valgyti kavinėse ir restoranuose, nes šitaip atrandu naujus skonius, virtuves. Bet kišenė ne guminė, tad maistą gaminti namuose man taip pat malonumas, kaip ir valgyti sėdint ant grindų su geru draugu ratu.

7. Mėgstamiausias šokoladas. Juodas, baltas ar pieniškas?
Geras, kokybiškas juodas, o dar geriau juodas su druska. “Virtuvės mitų griovėjų” knygos pristatyme ragavau jų apelsininio šokolado, jis taip pat buvo nuostabus.

8. Poilsinė, rami ar turistinė, ekstremali kelionė?
Turistinė ir ekstremali, bet visuomet gera pasilikti sau porą dienų tiesiog pailsėti, tingiai gulėti paplūdimyje ar gerti rytine kavą iki pietų, slankioti ar stebėti žmones.

9. Tobulas savaitgalis. Koks jis?
Mano tobuli savaitgaliai tie, per kuriuos veikiau veikiau ir veikiau kažką savo malonumui – draugai, vakarėliai, išvykos ar geras naujas receptas.

10. Gražiausias miestas kuriame buvai?
San Franciskas. Galbūt ne pats gražiausias, bet labiausiai įsiminęs dėl labai kalnuotų gatvių, o tai jam suteikė žavesio. P. paprieštarautų, nes jam teko vairuoti.

11. Mėgstamiausias prieskonis?
Mano mėgstamiausieji vis kinta. Buvo cinamonas, anyžius, dabar – rozmarinas.

———————————————–

“Tasty art” klausimai:

1. Be ko kasmet neapsieina Tavo Kalėdinis stalas?
Skanių, saldžių pyragų.

2. Mėgstamiausias metų laikas/periodas ir kodėl?
Kaip ir minėjau, vasara. Mano gimtadienis taip pat vasarą.

3. Kaip kovoji su stresinėmis situacijomis ar liūdesio priepuoliu?
Kartais verkiu, kartais valdau save ir apmąsčius suprantu, kad nėra ko liūdėti. Stresinėse stengiuosi nepalikti laiko panikai ir iš karto galvoti logiškai ir racionaliai.

4. Didžiausia staigmena labiausiai nustebinusi per pastaruosius metus?
Uraganas, kuris kliudė mano namus. Tikrai buvo keista, kuomet namų nuotraukos šmėžavo internete.

5. Kokios buvo Tavo įsimintiniausios atostogos: kur, kada ir kodėl?
Roadtrip’as į Kaliforniją. Manau daugiau aiškinti nė nereikia.

6. Kuo labiausiai mėgsti užkandžiauti kai išalksti?
Namine dešra, duona, riešutais, alyvuogėmis, tačiau dažniausiai po ranka būna sausainių stiklainėlis.

7. Jei galėtum pasirinkti, kokioje šalyje norėtum gimti ir kodėl?
Manau nėra man skirtumo kurioje šalyje. Gerai ir čia, kur gimiau. Bet norėčiau, jog Lietuva būtų didesnė ir būtų joje vietos migruoti taip, jog tikrai jaustum skirtumą tarp vieno ir kito krašto.

8. Mėgstamiausia kalėdinė giesmė/daina?
The xx – Last Christmas

9. Svarbiausios žmogaus vertybės, Tavo nuomone?
Atvirumas, užuojauta, draugystė. Manau yra daug svarbių vertybių ir aspektų, kuriems tarpusavy sąveikaujant, žmogus tampa geresnis.

10. Ką labiausiai mėgsti/dažniausiai valgai pusryčiams savaitgaliais?
Pusryčiai dažnai apsiriboja sūreliu prie arbatos. Bet jei yra laiko, mėgstu blynus su daug sirupo, vasarą lengvas salotas, dar kiaušinius įvairiose formose. Reiktų nepamiršti dribsnių bei jogurto.

11. Sukurk pavadinima šiai nuotraukai.
Pavadinčiau „♫”, be žodžių, kad kiekvienas žiūrėdamas, galėtų pats įsivaizduoti kokia melodija skambėjo iš plokštelės.

—————————————————————————————————

VARŠKĖTUKAI SU MORKOMIS IR KOKOSŲ ALIEJUMI

2 – 3 porcijos (~ 13 nedidelių varškėtukų):

• 180 g pusriebės varškės,
• 1 vidutinė morka,
• 1 kiaušinis,
• 1 stiklinė (~ 180 ml) kvietinių miltų,
• 1/2 stiklinės avižinių miltų,
• 2 v. š. cukraus,
• 2 v. š. kokoso drožlių,
• 3 a. š. kokosų aliejaus,
• žiupsnelis druskos,
• sviesto kepimui.

Gaminimas:

1. Dubenyje šakute gerai išmaišyti varškę, smulkiai tarkuotą morką, cukrų, druską, kokosų drožlės ir kiaušinį.

2. Išlydyti kokosų aliejų ir supilti į plakinį. Suberti kvietinius miltus ir gerai išmaišyti. Galiausiai suberti avižinius miltus ir dar kartą gerai išmaišyti. Tešla turi būti tiršta ir limpanti prie rankų.

3. Keptuvėje išlydyti gabalėlį sviesto, rankas sudrėkinti vandeniu ir jomis formuoti nedidelius varškėčius. Tai darant drėgnomis rankomis, tešla nelimpa prie rankų, paprasčiau suformuoti gražius blynelius.

4. Kepti ant vidutinės ugnies, iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Pastabos:

• Patiekite su naminiu jogurtu ir farino cukrumi. Taip pat puikiai tiktų grietinė, uogienė, klevų sirupas ar kitas mėgstamas pagardas. Aš renkuosi jogurtą dėl to, jog jis lengvesnis, turi mažiau kalorijų ir atsveria saldumą.
• Galite naudoti tik kvietinius miltus, avižiniai nėra būtini.
• Jei norite eksperimentuoti – morką keiskite burokėliu. 

***