Bijūnų kvapas yra kažkas fantastiško. Stiprus, aromatingas, labai lietuviškas. Jei reiktų rinktis spalvą, rinkčiausi baltus, šiek tiek raustelėjusius žiedus, iš kurių gaunasi nepakartojamos puokštės. Mačiau tokius pardavinėja verslininkės močiūtės netoli V. Kudirkos aikštės. Kalbant apie bobutes, siūlau iš jų pirkti tuos dailius kuokštelius – rankom priskinti, natūralūs, grakštūs ir pagal sezoną.
Bijūnų sirupo nebūtų buvę, jei ne netikėtai atklydus knyga „Kaupiame atsargas”, kurioje pateiktas bijūnų žiedų uogienės receptas, užkabinantis vien nuo minties, nes bijūnas man gėlė nr. 1. Verdant uogienę, ji pasirodė per karti, tad su šiek tiek daugiau cukraus ir šlakeliu vandens paverčiau ją sirupu. Sirupas tirštas, sodrios raudonai violetinės spalvos. Manau, jei naudotumėte tik šviesius žiedlapius, jis būtų grakščios rausvos spalvos. Skonis saldus, maloniai jaučiamas bijūnų aromatas bei švelnus neerzinantis kartumo poskonis, kiek gurmaniškas. Draugai sulygino sirupą su medumi – klampus, saldus, tik turi kitokį prieskonį. Verdant namai buvo persismelkę gėlių kvapo, it kvepalų laboratorija.
Ar verta gaminti? Tikrai taip. Dar sirupų eilės laukia mėtos, medetkos, ramunėlės. Tokius sirupus galite tepti ant skrebučių, pilti į kokteilius, šampaną, dėti į kepinius, arbatą, patiekti su ledais, rikota ar kabinti šaukštu.
Originalus BIJŪNŲ ŽIEDŲ UOGIENĖS receptas
Receptas: „Kaupiame atsargas”
~ 500 ml:
- 250 g bijūnų žiedų,
- 500 g cukraus,
- 1/2 citrinos sulčių,
- 250 ml vandens.
Gaminimas:
1. Bijūnų žiedlapius perplaukite vandeniu. Puode užvirinkite vandenį, į jį suberkite gėlių žiedus ir dar kartą užvirinkite.
2. Suberkite cukrų ir įpilkite sultis. Virkite 20 min., ant nedidelės ugnies. Paruošą uogienę supilstykite į paruoštus stiklainėlius.
Pastabos:
- Tik pradėjus virti, skonis buvo švelnus ir bijūniškas, ilgiau verdant liko bijūnų skonis, tačiau jis tapo daug kartesnis. Tuomet nusprendžiau, jog reiktų išimti žiedlapius ir įdėjus daugiau cukraus paversti tai sirupu.
BIJŪNŲ ŽIEDŲ SIRUPAS
~ 500 ml:
- 250 g bijūnų žiedų,
- 800 g cukraus,
- 500 ml vandens,
- 1/2 citrinos sulčių.
Gaminimas:
1. Į verdanti vandenį sudėkite nuplautus bijūnų žiedlapius, supilkite cukrų ir citrinos sultis. Pavirkite 15 min.
2. Nukoškite bijūnų žiedus ir dar kartą kaitinkite sirupą. Kaitinau maždaug 50 min., kol sirupas tapo labai tirštas. Jei norite, kad sirupas būtų labiau tekantis, skystesnis, kaitinkite apie 15 – 20 min. Patikrinti sirupo tirštumą galite pasėme šaukštu sirupo ir palikę kelioms akimirkoms atvėsti.
Kokios nuotraukos! Gražu gražu ir labai jauku pas tave užsukti : )
Labai malonu ir gera sulaukti čia svečių 😉
Oho! Bijūnų sirupas. Skamba kaip iš pasakos.
Dėl to taip ir knietėjo išbandyti. Dėl to pasakiškumo.
Kaip čia man pro akis praslydo šis receptas, juk turiu tą knygą 🙂 Įdomu būtų paragauti šio sirupo, nes aš vis bijau gaminti ką nors panašaus. Galvoju, kaip padaryti, kad skonis nesigautų primenantis kvepalus 🙂
Na skonis nebuvo kaip kvepalų, tik kvapas namie kurį laiką, nes kai nuskini žiedlapius nuo maždaug 30 žiedų, tai nekvepėt negali 🙂 o šiaip neatrodo, kad odekoloną kokį valgytum. Bandyk. O darydama visada gali pagal save pakreipti – pasaldinti, praskiesti ir pan.
Wow – man čia egzotika 🙂 gėlių sirupas – įdomu po kiek metų ryšiuos aš tokį virti 🙂
Man žaviausia tai, jog skamba egzotiškai, o pagaminti nesunku 🙂
Reiketu pabandyti. Metu sirupas jau stovi saldytuve. Naudojau Maroko metas, kurios labai svelnaus skonio ir itin skanaus kvapo.
Beje, gal kas bandete gaminti roziu vandeneli? Kaip gavosi ir koks skonis? Ar ilgai issilaiko?
O del knygos „Ksupiame atsargas”, tai rekomenduoju ir as. Superine knyga, ne kaip daznai buna su kulinarinemis knygomis: grazus paveiksleliai, o realiai nera ka gaminti arba Lietuvoje nerasi puses ingredientu.
Neringa, rožių vandens gaminti neteko, nelabai esu susižavėjusi jo kvapu 🙂 turiu nusipirkusi ir jau kurį laiką stovi ant lentynos nenaudojamas. Tad pasidalinti patirtimi šiuo klausimu nelabai galiu.