Degtinės "Trejos devynerios" pristatymas

Rugpjūčio 1 dieną aš ir kiti maisto tinklaraštininkai buvome pakviesti į AB „Stumbro’, seniausio ir didžiausio Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamintojo, organizuojamą renginį, pristatantį naują „Trejų devynerių” degtinę. Malonu buvo tai, jog organizatoriai pasirūpino vilniečiais, kadangi renginys buvo Kaune, jie buvo paimti iš ir parvežti atgal į sostinę.

Vakaro tėkmę galėčiau suskirstyti į tris skirtingas dalis. Pirmoji dalis Stumbro muziejuje, kuriame įmonės atstovė pasakojo apie istorinę gamybos eigą ir kaip lietuviai, nuo kibiro dugno per metus iki beveik viso kibiro per metus pažengė alkoholio suvartojime. Iškėlus klausimą, tai kas gi pradėjo pirmieji gaminti degtinę, buvo keli variantai, o pagrindiniai jų rusai arba lietuviai. Neesu gera istorijos žinovė, bet manau šioje istorinėje kovoje laimėtų rusai. Tiesiog. Jie kietesni šiuo atžvilgiu.

„Stumbro” muziejus jaukus, apšviestas, santūriai išdėliotas, kupinas senų gėrimų butelių, kurie dabar puikiai atitiktų Vilniaus hipsterijos stilių.

Antroji vakaro dalis, ekskursija ir supažindinimas su alkoholinių gėrimų gamybos technologijomis. Mane visuomet traukia gamybinė, užkulisių pusė, tad ir čia užteko vietos paganyti akis po dideles patalpas, cisternas ir kitas bačkutes, talpyklas, kranelius ir mygtukus. Apie visą gamybą pasakojo labai tvirta, smagi ir charizmatiška moteris. Kadangi vakaro žvaigžde buvo „Trejos devynerios”, apie jas ir buvo daugiausiai kalbama bei ragaujamas grynas „Trejoms devynerioms” naudojamas žolelių užpilas, kurio į patį gėrimą pilami tik 2 %, tad įsivaizduokite jo skonių gamą, aštrumą ir prieskoningumą. Tikrai nuimtų visas ligas vienu gurkšniu.

Kalbant apie degtinės gamybą, galima išskirti tokius pagrindinius aspektus:

• Atrinktas žoleles užpylus alkoholiu ir ilgai brandinant, gaunamas garsusis „Trejų devynerių“ antpilas.
• Kad antpilas taptų skaidrus ir įgautų išraiškingą skonį, specialiuose variniuose induose jį tenka distiliuoti net 9 dienas.
• Gautas aromatingas antpilas maišomas su degtine, taip „Devynerių“ degtinei subtiliai perduodamos žolelių skoninės savybės.
• Pagaminti gėrimai yra nuolatos degustuojami. Tad įsivaizduokite, jog ateinate 7 valandą ryto į darbo, sėdate prie stalo ir ragaujate, degustuojate. Žinoma, teisingai buvo pasakyta, jog žmogus, turinti polinkis alkoholiui, negalėtų čia ilgai dirbti, po mėnesio jam tektų ieškoti kelio namo.

Trečioji dalis prasidėjo nuo profesoriaus L. Klimos pasakojimo apie magiškąsias trejų devynetų reikšmes, pagoniškus dievus ir devyneto svarbą lietuvių tautosakoje. Buvo teigiama, jog anksčiau žolelių antpilui turėjo būti naudojamos 27 skirtingos žolelės, surinktos trijose skirtingose vietose: paupio pievoje, saulėtoje įkalnėje ir tamsioje paunksmėje. Tad jei skaičiuotume, gautume trys devynetus iš skirtingų vietų. Ir apskritai devynetas sutinkamas daugelyje kūrinių ir posakių: „Devyni sūneliai, dešimta dukrelė“, „Devynios kulkos pro šalį skrido, dešimta galvelę kirto“; „Devyni amatai, dešimtas badas“, „Devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk“; devynãkė, devyniabrolė, „iki devinto prakaito“. Man kaip magijos, kosmoso ir nepaaiškinamų reiškinių mėgėjai, tai buvo įdomios žinios iš patikimi žmogaus lūpų.

Galiausiai ragavome „Trejų devynerių” trauktinę ir degtinę, mėginome kiekvienas sau įvertinti skaidrumą, aromatą ir skonį, ragaujant kiekvieną gėrimą mažais gurkšneliais ir siekiant pajusti žolelių poskonius. Asmeniškai man, skaniau buvo degtinė nei trauktinė, švelniau jaučiasi žolelės, ne toks intensyvus skonis. Galbūt todėl, jog žaliąsias devyneres aš rinkčiausi tik ligai puolant. 

Įvertinant visą vakaro tėkmę, vertinu viską puikiai. Kai vėliau pagalvojau, būtų buvę daug smagiau ragauti midų ir kitus, šiek tiek saldesnius gėrimus, bet čia jau skonio reikalas. Namuose dabar stovi naujas butelis, laukiantis savo progos, idėjos ir laiko. 

—————————————————————————————————————————–