Rūgštynių ir petražolių pesto

Ši savaitė yra fantastiška. Tiek saulės, šilumos ir pozityvo aplink, kad širdis džiaugiasi. Darbe netgi sunku kartais susikaupti, nes mintys skrieja pro langą – ten kur saulė ir žaliuojanti gamta. Tuomet mintyse pasvajoju, kaip gera būtų kaime hamake su knyga. Va tiek reikia iki tos kasdienės laimės.

Deja kaime šiokiadieniais nebūname. Tad aš mėgstu gamtos atsinešti į namus – prisiskinti žiedų, gėlių, įvairiausių šakelių ir nors kartais Paulius šiek tiek pašnairuoja į mane, kad ar mums to tikrai reikia. Bet juk tikrai reikia! Tikiu, dalis jūsų mane puikiai suprantate (mirkt). Net kai važiuojame kur nors už miesto, aš būtinai apžiūrėsiu visas pievas akimis, o mašinoje pro langą stebėsiu pakeles, ar nėra kokio laimikio, kurį galima nuskinti, pamerkti, o tada džiaugtis.

Kai tik nuvažiuojame į kaime, apeinu mūsų abiejų tėvų sodus ir darželius – žiūriu gal jau kas išdygo, gal jau galima mėtų puokštę priskinti arba gal patvoryje kokia valgoma piktžolė yra. O kai jau vasara įsibėgėja, nuraškau kuo daugiau derliaus: rabarbarų, braškių, pomidorų, salotų, bazilikų, agurkų, svogūnų laiškų… viską, ką vėliau gera valgyti greitai supjausčius ir užpilus šlakelį gero alyvuogių aliejaus.

Pastarąjį kartą kaime radau rūgštynių. Planavau iš jų virti sriuba, bet atšilus orams, šis noras dingo. Tad sumaišius su petražolėmis – pavyko puikus laukinis pesto! Šis pesto turi šiek tiek juntamo kartumo, tačiau jį įmaišius į padažus ar pagardinus keptą vištieną – jis puikiai papildo skonius. Tačiau jei visiškai nemėgstate kartaus skonio, galbūt jis jums nepakeliui. O jei jums patinka šiek tiek laukinio dvelksmo virtuvėje – jis bus kaip tik.

Paprasta, greita, maistinga. Ir vasariška.