Dažnai susimąstau kas labiausiai traukia skaitytojus į maisto tinklaraščius: puikus receptas, nuoširdi istorija, gražios nuotraukos, netikėtos idėjos? Pati stengiuosi įgyvendinti bent dalį visą to. Nemanau, jog esu gera istorijų pasakotoja, nors norėčiau daug minčių sudėti į sakinius, pastraipas ir rišlius tekstus. Visą tai stengiuosi atpirkti nuotraukomis, kurių toli gražu negiriu, bet jaučiu tobulėjimą ir judėjimą į priekį bei paprastais veikiančiais receptais. Sakau, veikiančiais, nes būna tokių receptų, kuriuos išbandai vieną kartą ir neesi tikras jo tikslumu ir kiek balų jis vertas arba tai receptai, kurie nėra ypatingi ar verti būti aprašyti, kaip svogūnai, morkos, pomidorų padažas, išmaišom, pakepinam ir dedam ant makaronų. Dažnas visą tai dar užbaigtų naktį su blykste padaryta nuotrauka iš taip arti, jog netgi jei tai skanu, visą apetitą sugadina vaizdas.
Internetas pilnas patarimų maisto blog’eriams kaip fotografuoti ir ko gink dieve nedaryti. Visa tai nėra skirta tik profesionalams ar tiems, kurie turi veidrodinius fotoaparatus. Sakoma: viskas priklauso ne nuo įrangos, o nuo to, koks žmogus ir kokiu kampu mato. Karts nuo karto skoniublogas.lt užtinku tokių įrašų, kurie atrodo įrašyti tik tam, kad kuo greičiau gauti didesnį apsilankančiųjų skaičių arba turėti kuo didesnį įrašų dažnumą. Manau, jei siūlai skaitytojams eiti į savo tinklaraštį (ką ir darai, keldamas nuorodas į skoniublogas.lt), turi gerbti skaitytoją ir duoti jam bent vieną iš dviejų: a) gerą receptą, b) padorias nuotraukas. Žinoma, geriausia abu variantai vienu metu.
Gera, kokybiška nuotrauka nebūtinai reiškia priartintą, iš visų kampų, ale meniškai nufotografuotą maistą. Jei neturi galimybių, turi tik padoriai fotografuojantį telefoną ar paprastą skaitmeninę muilinę ir nesijauti turintis akį – viską daryk paprastai:
1. Jokiu būdu nefotografuok su blykste. Maistas taps blizgus, neatrodys apetitiškas, tuo labiau jei tai darysi iš arti. Mėgink maistą fotografuoti dienos šviesoje netoli lango. Jei gamini tik naktį, manau geriau šiek tiek romantiškesnė ar blyškesnė nuotrauka lemputės šviesoje nei blykstės pagalba.
2. Jei neturi laiko daryti daug kadrų, iš jų rinkti geriausio, fotografuoti įvairiais kampais ir tam atidėti dalį savo laiko, nuotraukas daryk aiškias, iš šiek tiek toliau, o ne makro. Geriau atrodys lėkštė iš atstumo nei iš arti nufotografuotas patiekalas, kuomet sunku suprasti kas iš ko arba suprasti koks bendras vaizdas.
3. Jei turi 5 nuotraukas ir esi patenkintas tik 1 ar 2, tik jas ir dėk. Kitų nereikia niekam matyti, jei manai, jog jos neapetitiškos. Geriau viena kokybiška, nei 5 belekokios.
Toli gražu aš neesu gera maisto fotografė, pradėjau nuo muilinės ir žinau, kad iš jos šio to galima išspausti, tad linkiu ir kitiems pamėginti su ja daugiau pažaisti. Įdėjus šiek tiek pastangų galima judėti į priekį, kokybiški įrašai pritrauks daugiau nuolatinių skaitytojų. Manau, geriau kokybė nei kiekybė.
Tai ką rodote, rašote internete tai yra jūsų įvaizdis, nuomonė, kurią formuojate gyviems žmonėms, tik virtualiomis priemonėmis.
Marta
————————————————————————————
Vieni buvo už, kiti prieš. Vieniems patiko, kitiems ne. Man patiko ir nežinau kodėl kitiems jie užkliuvo – galbūt ne visi mėgsta rūkytą papriką.
SŪRIO SAUSAINIAI SU RŪKYTA PAPRIKA
Pagal: Žaidimų Aikštele
2 – 3 skardos nedidelių sausainių:
- 200 g fermentinio sūrio,
- 1 a. š. rūkytos aštriosios paprikos miltelių,
- 100 g sviesto,
- 100 g miltų.
1. Sūrį sutarkuokite burokine tarka. Dubenyje sumaišykite miltus ir papriką, įdėkite supjaustytą sviestą ir tarkuotą sūrį. Viską gerai išminkykite. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite valandai šaldytuve.
2. Tešlą iškočiokite kuo ploniau ant miltais pabarstyto paviršiaus. Išspauskite norimos formos sausainius ir kepkite 170 ‘C 10 min. Atvėsinkite ant grotelių.
Pastabos:
* pusę sūrio galite keisti kietuoju sūriu;
* jei nemėgstate rūkytos paprikos (arba jos neturite), galite ją keisti paprastos paprikos milteliais;
* sausainiai atvėsę tampa traškūs, tačiau įdėjau dalį jų į uždarą dėžutę ir vežiausi į sostinę – dėžutėje jie suminkštėjo ir prarado traškumą.
***
Lengvas.
Iš toliau atrodo kaip džiovinti abrikosai 😀 Kokį fermentinį sūrį naudojai, jeigu ne paslaptis? 🙂
Sutinku dėl fotografijų ir pati tą patį tyliai galvojau, tik išreikšti garsiai (=raštu) pabijojau, kadangi na, mano pačios nuotraukos toli nuo tobulumo. Nuoširdžiai pasakius, man alergija nuotraukoms su blykste (ypač nukreipta tiesiai į fotografuojamą objektą… nors ir išsklaidyta blykstės šviesa nelabai mane žavi), todėl tokių receptų nei skaitau, nei spaudžiu jų nuorodas skoniubloge. Bet pasirodo ne visiems taip. Mano draugė džiūgavo radusi kokį tai mišrainės receptą kažkokiame blykstiniame bloge. „Bet juk į nuotraukas neįmanoma žiūrėti” nesupratau aš. „Jo? Tai kad normalios tos nuotraukos” nustebo draugė. Pasirodo kai kuriems jos visai netrukdo. Na, galbūt aš palepinta pinterest, foodgawker ir sekamųjų bloglovin ir google reader bloggerių. O šiaip jau, berods Viktorija iš Receptų medis buvo užsiminusi, kad galbūt mums reiktų naujos a la skoniublogas svetainės, kurioje nuotraukas būtų galima atrinkti, o ne dėti visas.
Na va, kiekvienam savo. Kažkam tai gali atrodyti normalu, bet manau, jog pačiam blog’eriui tai neturėtų būti norma. Jei kažką darai – gilinkis į tai, mokykis, tobulėk. Žinoma, gali sakyti nežiūrėk ir neskaityk jei nepatinka. Bet sakyti, jog tos nuotraukos apetitiškos, tai tas pats kaip po nevykusia nuotrauka FB komentuoti „oj kokie gražučiai” :D. Nieko neniekinu, bet norėčiau, jog visi šiek tiek tobulėtų, išmokti taikyti pagrindines taisykles ir nebūtų tarsi spam’as tavo akims.
Visom keturiom sutinku su nuomone apie nuotraukas, bet viliuosi, kad tai tik pradedančiųjų klaidos. Pažiūrėjus
mano pirmus įrašus, galima rasti tokius „šedevrus”. Kartais, gamindama pagal senus receptus nesusilaikau ir perfotografuoju juos. Gal niekas ir nepastebės, bet man smagiau žinoti, kad tinklaraštyje lieka vis mažiau „šedevrų” 🙂
P.S. Viskas čia gerai su komentarais, tik WordPress’as atpažinęs mano el. paštą primygtinai siūlė prisijungti 🙂
O mano visus komentarus į spam’ą siuntė. Jau keli mėnesiai. Dažnai wordpress’e nekomentuoju, tai kažkaip tingėjau pasivarginti ir parašyti jiems, be to, dauguma blogger’ių pastebėdavo savo spam’o kataloguose sėdinčius mano komentarus ir juos paleisdavo į laisvę 😀 Bet va, pakomentavau du Martos įrašus, o komentarai vėl nepasirodė, tad supykusi parašiau akismet (spam’o filtrą prižiūrinčiai bendrovei) ir gavau atsiprašymą, kad netyčia kažkaip jiems čia taip gavosi. Tai va, pasiskundžiau 😀
O aš ištraukiau iš spam’o dėžės tavo komentarus. Kažkaip nesužiūrėjau, kad jie ten tūpi 🙂
Viktorija, aš taip pat tikiuosi. Tik norisi, kad kai kurias pagrindines taisykles naujokai atrastų iš karto. Pati nuo šedevrų pradėjau, bet taisykles žinojau, tik gal taikyt nemokėjau . Matyt, viskam savas laikas.
O tavo šedevrų pakeitimo taktika, manau gan gera mintis. Nors kartais man įdomu palyginti kaip atrodė mano įrašai anksčiau, kaip dabar, kad jausti kas keičiasi.