Laikas bėga beprotiškai greit. Kelios dienos ir jau Liepa. O galvojau bus toks ilgas birželis. Miegam, valgom, dirbam, mėginam pamatyti ir išbandyti bei susipažinti.
Neseniai buvom išsiruošę climbing (laipiojimas, kopimas) išbandyti. Bevažiuojant iki taško teko pamatyti naujų vaizdų už BV, uolų tunelių. O vėliau istorija užsibaigia trumpai, man teko išvažiuoti anksčiau nespėjus pabandyti, kadangi teko į darbą keliauti, o P. amžina problema, jam visi batai buvo per maži. Tad dabar laukiu sekančio karto, kadangi tai atrodo beprotiškai smagus reikalas. Vienas žmogus reguliuoja lyną, kitas kopia tik savo rankų ir kojų pagalba. Nežinau kaip man su savo trumpom galūnėm seksis.
Nors climbing neišdegė, tai bent hiking (kelionė pėsčiomis į kalną) istoriją jau pradėjau. Aš, P. ir Jeff kopėme į kalną, kuris puikiai tiko pirmam kartui, kaip apšilimui. Buvome pasiėmę kurčią 16 metų šunį, galiu pasakyti trumpai ir aiškiai, jam tikrai nepatiko ši sportinė veikla, galvojau, kad kojas pakratys. Bet nepakratė visų laimei.
Pirmas įspūdis atvykus prie kopimo vietos, buvo kaip iš filmo „Atgal į gamtą”. Na ne tokia laukinė gamta, bet tikrai turėjo panašumų (gal dėl miškų ant kalnų man taip pasirodė). Bekopiant supratau, jog man reik be galo daug vandens ir dviejų gertuvių per du yra labai per mažai. Ir batų reikia tikrai patogių, nes kopiant į viršų gali trinti kulną, o lipant į apačią pirštus. Ir dar voverę mačiau. Prie pat. Jų čia daug visur, tad ne naujiena, bet visada kai kas nors nuvyksta į kokią kitą šalį, pavyzdžiui, UK, vis puikuojasi savo nuotraukomis, kur voverės iš rankų valgo ir ant kelnių klešnių kabo, tad aš ir norėjau, negi aš prastesnė. Tai va, toji voverė buvo čia pat, ne ant klešnės, bet čia pat. Ir aš buvau laiminga.
Populiariausi kopimo taikiniai, tai Colorado Fourteeners. Tai kalnai, kurie yra 14000 pėdų ar dar daugiau, virš jūros lygio. Ant kai kurių dar matyti sniego likučių. Yra išleista ne viena knygą, kaip pasiekit viršūnes, kaip ten nuvykti, vien name, kuriame gyvenam, matyt yra kokie 5 leidiniai. Knygose išvardinti 55 kalnai, kurie priklauso Colorado Fourteeners. Taip pat radau, jog į visas viršūnes yra užkopę tik per 3000 žmonių. Kopiant reikia būti atsargiam, kadangi gali užklupti audra, tad tam geriausia rinktis ankstyvą giedrą rytą. O kopiant į viršų vis mažėja deguonies kiekis ir temperatūra krenta žemyn. Tad gali tekti vis sustoti gyliai pakvėpuoti.
Įdomus faktas, jog maistas čia išverda lėčiau, pavyzdžiui, bulvės ar kiaušiniai. Taip yra dėl to, jog vanduo užverda vis mažesnės temperatūros kylant į viršų. O kadangi vanduo šiek tiek mažesnės temperatūros, tai maistą tenka virti ilgiau. Tuo įsitikinau vakar, kai verdant supjaustytas bulves 30 min, jos vis dar buvo pakankamai pusžalės, o kiaušinis po 8 virimo minučių, dar turėjo visiškai skystą trynį.
Kalbant apie maistą, tai nemačiau pas juos varškės ir kefyro. Pienas pakankamai nepigus. Maistą likučius jie laiko maisto konteineriuose, plastmasinėse dėžutėse ar maišeliuose, kai tuo tarpu pas mus namie ir apskritai Lietuvoje, daugelis maistą į šaldytuvą tiesiog sukiša su visu puodu, lėkšte, dubeniu. Ir tikrai Amerikietiškas variantas daug patogesnis, švaresnis ir neturi pašalinių kvapų šaldytuve. Alex pavaišinom lietuvių vasaros salotomis – pomidorai, agurkai, svogūnas, grietinė, druska ir pipirai. Jai patiko. Taip pat jie daugiausiai naudoja alyvuogių aliejų, nesupranta kaip rusai gali būt nematę žemės riešutų sviesto ar klevų sirupo. Nėra valgę laukinių pakeptų grybų su grietine ir šviežiomis bulvėmis bei neturi ilgą amžių mininčių tradicinių patiekalų. Taip pat dar vienas nedžiugus man faktas, kad jie nenaudoja birios arbatos, viskas pakeliuose. O birią galima įsigyti tik brangesnėse specializuotose parduotuvėse didesniuose miestuose. Bet jie turi nuostabius Oreo sausainius ir jiems atrodo keista, jei valgai dribsnius be pieno.
Na o po pirmojo mūsų kopimo į kalną Jeff’as pagamino savo čilį troškinį, tad jo paprašius, jis su mielu noru pasidalino receptu su manimi. Labai puikus čili. Tik nežinau ar Lietuvoje turime Hominy.
JEFF’S CHILI
pagal Jeff’ą
didelis puodas, maždaug 8 nemažos porcijos:
- 850 g (2 skardinės) Hominy (baltų kukurūzų),
- 425 g Kidney pupelių,
- 425 g juodųjų pupelių,
- 425 g Pinto pupelių,
- 800 g (didelė skardinė) pomidorų savo sultyse,
- 225 g koncervuotų žaliųjų čili,
- 1 vidutinis svogūnas,
- 2 vidutinės žaliosios paprikos,
- 1 Jalapeno pipiras arba 2 raudonieji čili,
- 450 g jautienos faršo,
- 3 česnako skiltelės,
- 2 v. š. čili miltelių,
- 1 1/2 v. š. malto kumino,
- druskos ir pipirų pagal skonį,
- čederio sūrio,
- šviežio pomidoro.
Tik liūdnas faktas, jog šiuo metu Koloradą siaučia gaisrai, žmonėms tenka evakuotis, iš namų ir medžių lieka pelenai. Tad stipriai tikiuosi, jog gaisras sustos, nepasieks šios vietos ir ateis gan stiprus lietus, kuris bent kiek apmalšins gaisrą. Tokio didelio gaisro Kolorade, matyt, dar nėra buvę.
***
Muzika pagal nuotaiką, vietą ir laiką:
nu dėl maisto laikymo dėžutėse tai baisiai prieštarauju : )) mes jau ir Lietuvoj n metų viską dedam į Tupperware dėžutes – tobulai išsilaiko ir niekas šaldytuve neprisigeria svetimų kvapų :>
Aš nesakau, kad visi taip daro. Tikrai yra tų, kurie deda į dėžutes. Bet kiek iš esu mačius aplink, sudėti maistą su visu dubeniu į šaldytuvą neatrodo keistą. 🙂
Ha! bent jau sita daina zinau! 🙂 as vel su savo muzikiniu naujienu paieskom jusu puslapelyje;) labai amerikietiskai kazkaip skamba – ir tinka iliustruoti nuotraukas ir vaizdus! Linkejimai. Kazkaip ir as i ta USA uzsimaniau…